Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 28d. 12:07

Europoje mažėja mirštamumas nuo COVID-19: pasikeitė virusas, pacientai ar gydymas?

Pacientės, susirgusios COVID-19, gydymas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Pacientės, susirgusios COVID-19, gydymas

Kuo toliau, tuo aiškiau, kad lyginant su pandemijos pradžiai, grėsmė žmonėms mirti nuo COVID-19 mažėja, bent jau Europoje. Tačiau kokios to priežastys nėra aišku.

Vienas gydytojas JK sakė, kad koronavirusas „darosi nebe toks piktas“, o užkrečiamųjų ligų konsultantas iš Singapūro nacionalinio universiteto teigė, kad mutavusios koronaviruso versijos, D614G, sukeliama liga yra mažiau mirtina.

Anglijoje koronavirusu užsikrėtusių ir paskui mirusių santykis rugpjūčio pradžioje buvo gerokai mažesnis nei birželio pabaigoje. Per šį laiką infekcijos mirtinumo santykis (angl. infection fatality rate – IFR) sumažėjo 55 – 80 procentų, priklausomai nuo naudojamų duomenų, išsiaiškino Jasonas Oke'as su kolegomis iš Oksfordo universiteto.

„Tai neatrodo kaip ta pati ir tokia mirtina liga, kaip anksčiau, kai mirė tiek daug žmonių“, – sako jis. Pavyzdžiui, per rugpjūčio 17-os savaitę JK mirė 95 žmonės ir patvirtinta kiek daugiau nei 7000 ligos atvejų. Per pirmą balandžio savaitę mirė 7164 žmonių ir patvirtinta beveik 40 000 naujų atvejų.

Dalinant mirčių skaičių iš užfiksuotų atvejų, galima daugmaž įvertinti mirtingumą – rugpjūtį jis buvo apie 1 procentą, kai tuo tarpu balandį buvo beveik 18 procentų. Tiek dėl to, kad mirtys ištinka po kelių savaičių nuo užsikrėtimo, tiek ir dėl besikeičiančio testavimo režimo šie skaičiai tikrojo to meto IFR nerodo, tačiau tai rodo jo pokytį. J.Oke'as su kolegomis IFR pokytį nustatinėjo sudėtingesniais metodais.

Tai nėra unikali situacija Anglijoje ir likusioje JK, tokia pati tendencija užfiksuota visoje Europoje, sako J.Oke'as.

Kaip bebūtų, kodėl taip vyksta, nėra aišku. Remiantis Anglijos duomenimis, lyginant su pirmojo piko metu balandį, dabar užsikrečia didesnė dalis jaunesnių žmonių, rugpjūčio 10 – 16 daugiausiai naujų atvejų nustatyta tarp 15-44 metų žmonių.

Yra žinoma, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo mažesnę grėsmę COVID-19 kelia gyvybei, tad kintanti sergančiųjų demografija gali būti viena iš tikėtinų ligos mirtinumo sumažėjimo priežasčių. Visgi J.Oke'as nemano, kad vien amžiaus pasiskirstymo pokyčio pakanka paaiškinti ligos pavojingumo pokyčiui. Tebėra daug vyresniojo amžiaus žmonių, kuriems ši liga nustatyta, sako jis.

Keletas tyrėjų leidiniui „New Scientist“ teigė, kad kitas galimas paaiškinimas – efektyvesnis gydymas ligoninėse.

Kol kas nėra sutariama ar koronaviruso variantu D614G galima paaiškinti, kodėl COVID-19 liga tampa mažiau mirtina. Paulas Tambyah iš Singapūro nacionalinio universiteto agentūrai „Reuters“ teigė, kad D614G mutacijos gausėjimas sutapo su mirtingumo kai kuriose šalyse mažėjimu, keldamas mintį, kad virusas gali būti „labiau užkrečiamas, bet ne toks mirtinas“.

Kiti tyrėjai nesutinka, sakydami, kad nors D614G gal ir labiau užkrečiamas, nėra įrodymų, kad jis mažiau mirtinas. Eriko Volzo iš ICL vadovaujamas tyrimas, kurio ataskaita jau yra paviešinta, bet dar nėra recenzuota, apžvelgė 19 000 JK COVID-19 pacientų bandinių virusų genomus, kartu su informacija apie ligos baigtį.

„Neužfiksavome mirties rizikos sumažėjimo dėl D614G varianto“, – sako E.Volzas. Dar pridėjo, kad nepakankamai kontroliuojant modelio paciento amžių, gali kilti „klaidingos išvados“, kad mutacija lemia „ne tokias sunkias pasekmes“.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

01:06
01:09
01:11

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT