Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai bando paaiškinti, kodėl vabzdžių rūšių – milijonai, žmonių – vos viena

Žmogaus evoliucija
123rf iliustr. / Žmogaus evoliucija
Šaltinis: 15min
3
A A

Ar žiūrint į gamtos pasaulį jums nekilo klausimas, kodėl kai kurios organizmų grupės turi tiek daug rūšių, o kitos – visai negausios? Jei pažiūrėtume į vabzdžius, kurie išsivystė prieš 480 mln. metų, dabar egzistuoja maždaug 6 mln. jų rūšių. Kiek keista tai, kad jie per šitą laiką iki galo taip ir neprisitaikė gyventi vandens aplinkoje.

O, pavyzdžiui, dumblių karalystės atstovai Methanopyri per 4 mlrd. evoliucijos metų teturi vieną rūšį - Methanopyrus kandleri.

Buvo rasta viena neįtikėtina bakterija, kuri gyvena tik esant tam tikroms sąlygoms: kai temperatūra siekia 81 – 110 laipsnių Celsijaus, esant aukštai anglies dioksido koncentracijai ir 2 tūkst. metrų gylyje.

Klausimas, kodėl kai kurių gyvūnų grupės turi daugiau atstovų nei kitų, ilgą laiką nedavė ramybės biologams. Vienas iš pagrindinių paaiškinimų buvo biologinis amžius – senesnės organizmų grupės aptinkamos dažniau, nes jos turėjo daugiau laiko pasidalinti į skirtingas rūšis.

Ir vis dėlto kai kurios gana jaunos rūšys yra itin įvairios, o kai kurios itin senos, kaip Methanopyri, jokia įvairove nepasižymi.

Naujame tyrime, publikuotame „Proceedings of the Royal Society B“ Joshua Schollo ir Johno Wienso, į šį kausimą pasižiūrima iš naujo.​

Tyrėjai pirmą kartą pasižiūrėjo, kokiu greičiu visos Gyvybės medžio rūšys susiformavo, ir atrado atrado keletą stulbinančių modelių.

Gyvybės istorijoje augalų rūšys vystėsi daugiau nei kelis kartus greičiau negu žinduolių, o sudėtingų organizmų (daugialąsčių eukariotų) rūšių daugėjo dešimt kartų greičiau, nei paprastesnių, kaip prokariotai.

Mokslininkų darbas taip pat gali padėti atsakyti į kitą klausimą: kodėl vystėsi seksualinė reprodukcija? Lytinis dauginimasis buvo vienas svarbiausių naujų rūšių formavimosi katalizatorių.

Stuburinių karalystėje didesnę rūšių įvairovę gali paaiškinti gyvenimo sausumoje sąlygos, o gyvenimas vandenyje gali nulemti didesnį vienos rūšies atstovų skaičių. Kalbant apie vabzdžius, prisitaikymas misti augalais greičiausiai galėjo paaiškinti greitą jų naujų rūšių formavimąsi.

Visa tai priverčia pamąstyti apie mūsų protėvius – dvikojes beždžiones, arba homininus, ir mūsų šiandieninę egzistenciją. Keista, kad žmonės dabar yra vieni, ypač jei prisimintume gausią homininų įvairovę praeityje.

Didesnė žmonių biologinė grupė - primatai, tarp kurių patenka lemūrai, loriniai, ilgakulniai, beždžionės ir žmogbeždionės.

Dabar suskaičiuojama maždaug 350 primatų rūšių grupėje, kuri išsivystė prieš maždaug 80 mln. metų.

Ši grupė gana gausi ir sudaro maždaug 5 proc. visų žinduolių rūšių. Iš viso per 80 mln. metų turėjo susidaryti tūkstančiai primatų rūšių, tačiau didžioji dalis jų išnyko. Išnykimas yra įprastinis evoliucijos procesas – 99 proc. gyvenusių rūšių jau dingo nuo Žemės paviršiaus.

Tačiau nerimą kelia tai, kad pusei visų gyvenančių primatų rūšių gresia išnykimas, taip pat ir mums giminingoms žmogbeždžionėms – goriloms, šimpanzėms ir orangutangams.

Įvairiausia primatų grupė yra beždžionės, ypač senojo pasaulio, kurios natūraliai apsigyveno Afrikoje ir Azijoje. Jos atskira grupe tapo maždaug panašiu metu kaip ir homininai – Afrikoje prieš 10 mln. metų.

Kai kurios kitos žmogbeždžionių rūšys išsivystė vos per pastaruosius kelis šimtus tūkstančių metų, kaip ir Homo Sapiens, kitoms prireikė ilgesnio laiko. Tačiau, skirtingai nei beždžionės, mes šiandieną esame vieni, o senojo pasaulio beždžionių rūšių – daugiau nei bet kada anksčiau.

Vos prieš 40 tūkst. metų žmonės dalinosi planetą su keliais artimai susijusiais homininais, kaip Neandartaliečiai ar Denisovaniečiai, o dabar esame vieni.

Kodėl taip yra, mokslininkai pasakyti tiksliai negali. Aišku, kad žmonės priklauso greitai nykstančiai primatų grupei, kurios iš mažiausiai 30 rūšių, liko vos viena, ir visa tai nutiko tik per 10-20 tūkst. metų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT