Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Faktai ir mitai apie melą: akyse „kryžiukų“ tikrai nematyti

Kaip suprasti, kad vyras jums meluoja?
Fotolia nuotr. / Kaip suprasti, kad vyras jums meluoja?
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Meluoja visi – šią frazę išmokstame ankstyvoje jaunystėje, suprasdami, kad viskuo reikia abejoti. Visgi, ne visi žmonės yra vienodai geri melagiai – kai kurie išsiduoda labai greitai, o tada turi teisintis.

Mokslininkai taip pat domisi žmonių naudojamais melo mechanizmais ir jų efektyvumu ir jau yra sugriovę ne vieną mitą. Ar galima pažvelgus į žmogaus akis pasakyti ar jis meluoja? Ar egzistuoja tiesos serumas? Pateikiame keletą įdomių faktų apie melavimą.

Akys nieko neišduoda. Vienas dažniausiai kartojamų mitų apie melavimą – melagį galima atpažinti iš akių. Kažkodėl visuomenėje šis mitas paplito labai plačiai ir iki šiol dažnai tikima, kad meluodami žmonės akis nusuka į šoną. Tarptautinė mokslininkų komanda 2012 metais atliko daug eksperimentų ir įrodė, kad akių judesiai neišduoda, ar žmogus meluoja. Atspėti galima tik gerai pažįstant melagį ir pastebint neįprastus kūno judesius, susierzinimą ar, žinoma, neatitikimus jo žodžiuose. Melas dažniausiai nėra gerai apgalvotas, todėl melagiai dažnai susipainioja savo paties žodžiuose ar pamiršta anksčiau apibūdintas detales.

Dažnas melavimas daro jus protingesniu. Taip jau yra, kad žmonės meluoja nuolat, nors vieni tai daro gerokai dažniau už kitus. Vienas tyrimas, atliktas 2005 metais, parodė, kad tie žmonės, kurie dažnai meluoja, yra protingesni. Tiesa, šis intelektas pasireiškia labai specifiškai – jie gali lengviau sujungti mintis į visumą. Tai yra, jie nepasimeta tarp savo dėstomų faktų ir yra gana nuoseklūs savo pasakojime. Tai tarsi specifinis kūrybinis įgūdis, kurį jie turi ir yra linkę dažnai naudoti. Jis kyla, beje, ne dėl to, kad jie dažnai meluoja (priežastinis ryšys šiuo atveju greičiau yra atvirkštinis), o dėl geriau išvystytos priekinės smegenų dalies. Beje, meluoja net dviejų metų vaikai – meluoti išmokstame iškart, kai išmokstame kalbėti.

Tiesos serumas melagiams nesutrukdo. Natrio tiopentalis filmuose turi stebuklingą poveikį – vos jo suleidus, žmogus iš karto iškloja visą tiesą. Kartais jis net negali atsisakyti atsakyti į klausimą ir tarsi užprogramuotas išduoda savo draugus ar šeimą. Visgi, realybėje yra ne visai taip. Natrio tiopentalis gali žmones priversti kalbėti be perstojo, tačiau jų pateikiama informacija neprivalo būti teisinga. Kita vertus, ši medžiaga žmones padaro itin paklusniais ir tarsi nuvargina smegenis, o meluoti yra sunkiau nei sakyti tiesą.

Geri melagiai ir sukčiai dažnai apkvailina ir patys save. 2011 metais buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad tie studentai, kurie dažnai sukčiauja įvairiuose egzaminuose save vis tiek laiko protingesniais už tuos, kurie gavo mažesnius balus. Dar daugiau – jie dažnai savo sukčiaujant gautą įvertinimą pateikdavo kaip įrodymą, kad jie yra protingi. Ir net anoniminiame tyrime, kuriame jie pripažino dažnai sukčiaujantys, jie vis tiek pervertino savo protines galimybes ir išprusimą.

Dažniausia melavimo priežastis? Žmonės labai dažnai meluoja dėl vidinių kompleksų ir pavydo. Socialiniai tinklai kuria klaidingą įspūdį, kad visi kiti žmonės gyvena geriau, daugiau keliauja, daugiau nuveikia, todėl žmonės pradeda meluoti, nenorėdami pasirodyti prastesni. Visgi, netikros pagyros nėra dažniausias melavimo atvejis – žmonės dažniausiai meluoja dėl laiko stygiaus. Tai yra, tada, kai yra priversti priimti greitą sprendimą. Tuo metu jiems sunku pasverti socialines melo pasekmes, todėl geriausi melagiai yra tie, kurie gali galvoti greitai.

Pasaulis ir žmonių santykiai be melo yra neįmanomi – jis yra įaugęs į mūsų prigimtį. Todėl su nuolatiniu melavimu kažkaip reikia susigyventi. Faktus tikrinti, užduoti naujus klausimus ir neprarasti smalsumo viskuo domėtis.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT