„Didžioji staigmena gyvybės atradimo Marse atveju būtų tuomet, jei paaiškėtų, kad marsietiškoji gyvybė nėra gimininga žemiškajai gyvybei, – interviu CNN pažymi L.Kraussas. – Kodėl? Nes mes žinome, kad Saulės sistemos planetos tarpusavyje nuolatos dalijasi savo medžiaga. Pavyzdžiui, Marso meteoritų esame radę Antarktidoje. Neabejoju, kad bakterijos gali išgyventi aštuonių mėnesių kelionę kosmosu.“
Nors mokslininkas nekonkretizuoja, apie kurį ar kuriuos Antarktidoje rastus meteoritus kalba, labiausiai tikėtina, jog jis turi omenyje savo paties dar 1984 m. Antarktidoje rastą dangaus akmenį „ALH84001“. Šis meteoritas į tarptautinės žiniasklaidos akiratį pateko 1996 m., kai NASA eksperto Davido McKay vadovaujama tyrėjų grupė žurnale „Science“ paskelbė, jog meteorite esama „primityvios bakterinės gyvybės“ požymių, kurie buvo pastebėti naudojant elektroninį mikroskopą.
Tyrėjų grupės pareiškimas tuomet buvo sutiktas skeptiškai. Mėnulio ir planetų tyrimų instituto mokslininkas Allanas Treimanas tuomet pareiškė, jog net ir tuo atveju, jei akmenyje išties rasta gyvybės požymių, jis jais galėjo „užsikrėsti“ jau Antarktidoje arba tuo metu, kai jis buvo gabenamas iš radimvietės į tyrimų laboratorijas.
Dar skeptiškiau marsietiškų bakterijų atžvilgiu nusiteikęs buvo Džordžijos technologijų instituto profesorius Johnas Bradley, pareiškęs: „Deja, požymių Žemėje rastose fosilijose yra daug – daug jų tikriausiai būtų ir Marse. Visi tie požymiai labai panašūs į bakterinės gyvybės požymius. Tačiau jie neturi nieko bendra su bakteriniais procesais.“
NASA skandalingąjį meteoritą dar sykį iškratė 2009-aisiais ir pareiškė, kad „gyvybė yra labiausiai tinkamas paaiškinimas apie meteorito struktūroje aptiktas formacijas“.
Kaip yra iš tiesų? Galbūt netolimoje ateityje tai sužinosime.
„Nuostabiausia būtų ne tai, kad Marse yra ar buvo gyvybė, – reziumuoja L.Kraussas. – Nuostabiausia būtų, jei paaiškėtų, kad ji nepanaši į žemiškąją. Tai reikštų, jog egzistuoja mažiausiai du skirtingi gyvybės evoliucijos medžiai. Net du! Ir toje pačioje Saulės sistemoje! Tai reikštų, kad visata gyvybe tiesiog knibždėte knibžda. Mes jau esame atradę apie 2 tūkst. planetų, skriejančių aplink tolimas žvaigždes. Mūsų galaktikoje yra šimtai milijardų žvaigždžių, daugelis jų gali turėti planetų. O ir galaktikų gali būti šimtai milijardų. Tad jei pavyktų rasti bent vieną pavyzdį nežemiškos gyvybės, tai reikštų, kad visatoje gyvybės yra labai daug – galbūt net protauti gebančios gyvybės.“
Į provokuojamą žurnalistės klausimą, ar tai reiškia, kad mes visi galime būti marsiečiai, L.Kraussas atsakė: „Taip, būtent! Visa esmė – gyvybė galėjo klajoti pirmyn-atgal tarp šių dviejų planetų ankstyvuoju Marso evoliucijos laikotarpiu, kai ten buvo gerokai šilčiau ir drėgniau. Tad visai tikėtina, kad pirmoji gyvybės forma galėjo susiformuoti Marse, o po to meteoritais atkeliauti Žemėn ir ją „užkrėsti“ gyvybe. Tad mes tikrai galime būti marsiečiai. Tokiu atveju, jei norite pamatyti, kaip atrodo marsiečiai, pakanka žvilgtelėti į veidrodį.“
