Šikšnosparniai, delfinai ir netgi kai kurie prastai matantys žmonės naudoja įsivaizduojamą trimatį modelį kaip navigaciją realiame pasaulyje. Toks gebėjimas vadinamas echolokacija ir būtent jį šveicarų mokslininkai panaudojo tam, kad sudarytų bažnyčios vidaus vaizdo modelį.
Eksperimento metu tyrėjai bažnyčioje išdėstė penkis mikrofonus. Viduje taip pat buvo paliktas vienas garsiakalbis, kuris skleidė tam tikrus garsus skirtingais dažniais, nuo 200 Hz iki 100 kHz. Po to atspindėtas garsas buvo analizuojamas specialiais algoritmais, kurie lygindavo iš kiekvieno mikrofono gautą signalą.
Taip atlikti matavimai leido sudaryti modelį, kurio paklaida siekė vos porą centimetrų.
