Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 13d. 13:06

Honkongo mokslininkas tvirtina, kad nesuvaldytas koronavirusas nužudytų 50 mln. žmonių

Kinijos virusologijos laboratorijų mokslininkai laikosi ypatingų saugumo reikalavimų
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Kinijos virusologijos laboratorijų mokslininkai laikosi ypatingų saugumo reikalavimų

Jei naujojo koronavirusas nepavyks sustabdyti, jis gali užkrėsti 60 procentų pasaulio populiacijos ir pražudyti 1 iš 100 užsikrėtusiųjų – apie 50 milijonų žmonių.

Tai Hongkongo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto vadovas Gabrielis Leungas sakė leidinio „Guardian“ žurnalistams vasario 11-ą dieną. Ar jis teisus? Trumpas atsakymas – niekas nežino, nes dar daug ko nežinome apie virusą.

Pirma, ar galime sustabdyti jo globalų plitimą? Kol kas užfiksuota daugiau nei 40 000 atvejų Kinijoje, kitose 24 šalyse pranešta apie dar maždaug 300 atvejų. Šis virusas plinta daug sparčiau, nei kiti nuo gyvūnų į žmones peršokę virusai.

Norint sustabdyti plitimą reikia identifikuoti ir izoliuoti užsikrėtuosius asmenis. Tai gali būti itin sunku, nes kai kurie žmonės gali nešioti užkratą, net jei patys patiria tik silpnus simptomus. Ir nors vidutinis inkubacinis periodas (laikas nuo užkrato patekimo į organizmą iki klinikinių ligos požymių pasireiškimo) yra maždaug 3 dienos, kartais jis gali trukti net 24 dienas – ilgiau nei dabar rekomenduojamas dviejų savaičių karantinas.

Kinija imasi drastiškų priemonių sulaikyti virusą, bet nėra aiškus jų veiksmingumas. Kasdien užfiksuojamų naujų atvejų skaičius mažėja, bet taip gali būti dėl perpildytų ligoninių. Be to, panašu, Kinija nebeskaičiuoja žmonių, kuriems nepasireiškia simptomai, nors testai ir teigiami.

Turtingos šalys nesunkiai susitvarkytų su dabar aptinkamų atvejų srovele. Tik nerimaujama, kad virusas jau plinta šalyse, kur trūksta išteklių jį aptikti.

Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas įspėjo, kad gali būti, jog tematome „ledkalnio viršūnę“. Jei taip, tikimybė išvengti globalios pandemijos yra menka.

Taip priartėjome prie antro klausimo: kiek žmonių užsikrės, jei virusas paplis po visą pasaulį? Buvo įvertinta, kad per 2009 metų H1N1 kiaulių gripo pandemiją virusu užsikrėtė 24 procentai populiacijos, nors vyresni žmonės turėjo imunitetą, įgytą anksčiau persirgus giminingais virusais.

Kiek žinoma, 2019 metų koronavirusui įgyto imuniteto neturi niekas. Kiekvienas infekuotasis užkrečia dar vidutiniškai 2–4, kai, pavyzdžiui, gripo atveju — 1,5. Tad G.Leungo nurodoma 60 procentų užsikrėtusiųjų dalis atrodo tikėtina, nors negalime būti užtikrinti.

„Iš tiesų neįmanoma įvertinti, kaip viskas vyks“, – sako Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (JK) mokslininkas Davidas Heymannas, vadovavęs globaliai kovai su SARS protrūkiu 2003 metais.

Taip pat svarbus ir viruso patogeniškumas. Pirmieji naujų ligų mirtingumo lygio vertinimai paprastai būna smarkiai didesni už tikrąjį, nes aptinkami tik sunkiausi atvejai. Pavyzdžiui, dabar manoma, kad 2009 metų gripo epidemijos metu mirė tik 1 iš 5000 žmonių, daug mažiau, nei bijota iš pradžių.

Pradiniai pranešimai apie 2019 metų koronaviruso mirtingumą gauti padalijus mirčių skaičių iš patvirtintų atvejų skaičiaus. Tačiau nebuvo atsižvelgiama į laiką tarp žmogaus susirgimo ir ligos baigties ar faktą, kad gydytojai tikrino tik žmones, kuriems pasireiškė pneumonija – sunkiausia ligos komplikacija.

Remdamasis neapskaitomų nesunkių atvejų skaičiaus vertinimu, Londono Imperatoriškojo koledžo (JK) mokslininkas Neilas Fergusonas paskaičiavo, kad miršta 1 procentas užsikrėtusiųjų – tokia pati dalis naudota skaičiuojant 50 milijonų mirčių. Tai vis dar gali būti pervertinimas, nes kuriami vaistai gali dar sumažinti mirtingumą.

Bet G.Leungo vertinime neatsižvelgiama į kitas potencialias mirčių nuo koronaviruso priežastis – žmones, mirštančius dėl viruso proveržio sutrikdyto normalaus sveikatos priežiūros tarnybų veikimo.

„Nerimaujama ne tik dėl užsikrėtusiųjų koronavirusu, bet ir dėl visų neveikiančių tarnybų. Išvysime įvairiausių pašalinių efektų“, – sako Edinburgo universiteto (JK) profesorė Devi Sridhar.

Rimčiausi jie bus neturtingose šalyse, kurių sveikatos apsaugos sistemos ir šiaip nėra geros būklės. Pavyzdžiui, dėl Ebola užkrato proveržio Afrikoje nepaskiepyti vaikai pradėjo mirti nuo tymų. „UNICEF vadina tai nenumatytomis mirtimis“, – sako D.Sridhar.

Tačiau sunkumų gali kilti net ir turtingoms šalims. Tarkime, JK pandemijos planas yra panašaus masto, kaip ir taikytas 2009 H1N1 gripo, pasaulyje pražudžiusio apie 500 000 žmonių, atveju.

Paulas Hunteris iš Rytų Anglijos universiteto (JK) mano, kad koronavirusas nužudys mažiau žmonių nei 2009 metų gripas. „Nesitikiu, kad šio koronaviruso mirtingumas bus tokio lygio, tačiau galiu klysti. Jeigu jis daug blogesnis už H1N1, tada su juo susitvarkyti bus siaubingai sunku“, – sako jis.

Technologijos.lt
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT