„Šis naujasis tyrimas smegenų sąsajų paradigmą perkelia nuo demonstracijos link pritaikomų technologijų“, – sakė Vašingtono universiteto psichologijos profesorius Andrea Stocco.
Eksperimento metu mokslininkai signalus iš vieno žmogaus smegenų į kitas perdavė naudodami internetą.
Šio tyrimo metu pirmą kartą impulsai iš vienų smegenų į kitas sėkmingai perduoti daugiau nei vienoje poroje žmonių.
Tam, kad sukurtų realaus laiko smegenų jungtį tarp kelių dalyvių, mokslininkai po vieną dalyvį iš kiekvienos poros (siuntėją) prijungė prie encefalografijos įrenginio ir stebėjo jų smegenų aktyvumą. Jų smegenų bangos buvo paverstos į elektros impulsus ir išsiųstos kitam eksperimento dalyviui (gavėjui), kuris dėvėjo plaukimo kepuraitę su transkranialine magnetinės simuliacijos rite, įmontuota šalia tos smegenų dalies, kuri atsakinga už žmogaus judėjimą.
Tyrimo dalyviai buvo skirtinguose pastatuose, vienas nuo kito nutolę per 800 metrų ir neturėjo jokių galimybių komunikuoti, išskyrus bendrauti mintimis.
Eksperimente dalyvaujantys informacijos siuntėjai žaidė kompiuterinį žaidimą, kurio metu reikėjo šaudyti ugnies patranka ir apginti miestą. Jie negalėjo valdyti žaidimo – turėjo galvoti apie patrankos iššovimo veiksmą ir viltis, kad jų partneris gaus signalą ir reikiamu metu sureaguos.
Kitame pastate esantys gavėjai nematė žaidimo ir laikė rankas virš lietimui jautrių padėklų iki tol, kol pajuto siuntėjo mintimis duodamą signalą – tai truko mažiau nei sekundę.
Patrankos šovimo mintimis tikslumas, priklausomai nuo porų, svyravo nuo 25 iki 83 procentų, tačiau dauguma netikslumų įvyko dėl siuntėjo nesugebėjimo mintimis vykdyti „ugnies“ komandą.
Tyrėjai galėjo tiksliai nusakyti, koks kiekis informacijos buvo perduotas iš vienų smegenų į kitas.
Kita mokslininkų grupė šįmet jau buvo perdavusi impulsus skirtingose valstybėse esantiems žmonėms, o šio tyrimo metu pirmą kartą impulsai iš vienų smegenų į kitas sėkmingai perduoti daugiau nei vienoje poroje žmonių.
Mokslininkų grupė gavo milijoną dolerių tolesniems tyrimams. Ateityje šį išradimą tikimasi pritaikyti, pavyzdžiui, aviacijoje, tikrinant piloto budrumą. Jei būtų pastebėta, kad pilotas apsnūdo, jo smegenys nuotoliniu būdu galėtų būti stimuliuojamos.
Mokslininkai tikisi, kad jų įrenginys ateityje padės perduoti informaciją iš smegenų į smegenis ir mokymo tikslais.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale PLOS ONE.
