Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Internetas – palankiausia erdvė mokslui populiarinti

Ignas Kančys prisipažįsta, kad turėjo prisiversti imtis laidos vedimo, o šis darbas tapo nemenku išbandymu.
Kadras iš laidos / Ignas Kančys prisipažįsta, kad turėjo prisiversti imtis laidos vedimo, o šis darbas tapo nemenku išbandymu.
Šaltinis: 15min
0
A A

Moksline veikla užsiima savo gyvenimą pažinimui pašventę tyrėjai, kurių sukuriamos žinios retai kada peržengia universitetų, tyrimo centrų ar institutų sienas. Tam, kad plačioji visuomenė sužinotų naujausius mokslo pasiekimus yra reikalingi mokslo populiarintojai. Jais Lietuvoje tampa ne tik akademikai, žurnalistai, bet ir veiklūs studentai. Internete neseniai startavo nauja mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“. Apie šią iniciatyvą kalbamės su laidos vedėju ir redaktoriumi Ignu Kančiu.

– „Mokslo sriuba“ jau baigė pirmąjį savo sezoną. Ko pasiekėte per šį laiką?

– Pradėjome nuo nulio, tad viskas buvo labai įdomu ir nauja. Norėjome išbandyti save, ar pajėgsime kiekvieną savaitę sukurti po vieną vertingo turinio laidą, kuri sudomintų žmones. Rodos tai pavyko. Laidos peržiūrų skaičius nustebino ir manau galima drąsiai sakyti, kad „Mokslo sriuba“ surado savo žiūrovą. Taip pat, tikrai nesitikėjome, kad per tokį trumpą laiką pavyks išplatinti laidą didžiausiuose Lietuvos interneto portaluose ir susidraugauti su regioninėmis televizijomis – „Mokslo sriubą“ gali matyti ne tik interneto vartotojai, bet ir Šiaulių, Panevėžio ir Mažeikių televizijų žiūrovai.

– Kaip kilo mintis kurti mokslo populiarinimo laidą?

– Mintis populiarinti mokslą kilo prieš pusmetį, vieną dieną kai meditavau. Juokauju. Iš tiesų viskas susidėliojo tarsi savaime. Nuo pat mažens domiuosi technika, elektronika, ypatingai traukia filmavimas. Dar mokyklos laikais su klasiokais subūrėme komandą ir pradėjome kurti vaidybinius, dokumentinius filmukus. Kai kuriuose iš jų vaidino net mūsų fizikos mokytojas! Po to praktikavausi filmavimo paslaugų įmonėje, konstravau filmavimo techniką ir vis galvojant ką būtų įmanoma nuveikti gyvenime – gimė „Mokslo sriuba“.

Vakarų internetinėje erdvėje yra apstu studentiškų internetinių laidų, vaizdo tinklaraščių, kuriose aptariamos mokslo ir technologijų temos. Lietuvoje, tuo tarpu, tokio turinio yra labai nedaug, žengiami tik pirmieji žingsniai.

– Kaip manai, kodėl taip yra?

– Sunku pasakyti. Mūsų šalis nėra didelė, taigi ir besidominčių mokslo temomis yra kur kas mažiau nei, tarkime, Anglijoje. Taip pat, retas studentas imasi aktyvios, daug laiko reikalaujančios veiklos. Norint kurti kokybišką turinį ir daryti tai ilgą laiką, reikia ypatingo įkvėpimo.

– O iš kur Tu semiesi įkvėpimo?

– To įkvėpimo iš niekur nereikia semtis, kai darai tai kas tau patinka ir atrodo prasminga. Jis savaime yra. Savo kūrybiniame darbe kartu su visa komanda stengiuosi apjungti laisvalaikį ir savirealizaciją. Tiesa, vesti laidą turėjau prisiversti ir tai tapo nemenku išbandymu.

– Tačiau, jeigu darbas, kuris tuo pat metu yra ir laisvalaikis neneša pelno, entuziazmas ankščiau ar vėliau išblėsta. Ar planuojate uždirbti iš savo veiklos?

– Žinoma, turime svajonę, kad galėtume dirbti šį darbą, kurį mėgstame, tačiau „Mokslo sriuba“ tai ne komercinis produktas rinkai. Kurį laiką aktyviai susirašinėjom su verslininkais, tačiau susivokėme, kad iš reklamos rodymo finansuoti šios laidos kūrimą yra neįmanoma. Daugelis mūsų televizijų jau rodo savo turinį internetu, tačiau pinigai iš internetinės reklamos ir iš reklamos rodomos per televiziją skiriasi kaip diena ir naktis. Todėl apsisprendėme eiti projektų įvairiems fondams rašymo keliu.

– Ar sulaukėte dėmesio iš žiūrovų, norinčių kaip nors prisidėti prie laidos kūrimo?

– Tikrai taip ir tiek daug, kad net nesitiki! Beveik kiekvieną dieną plūsta įvairiausi laiškai su pasiūlymais pristatyti vieną ar kitą mokslo temą, taip pat vis daugiau atsiranda norinčių savanoriauti.

Praktiškai visa mūsų komanda, šiuo metu jau virš dešimties žmonių, yra vien tik iš savanorių – moksleiviai, studentai, net mokslininkai ir kitų sričių specialistai iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio. Aš manau, kad „Mokslo sriubos“ plėtojimas turėtų būti panašus į „Vikipedijos“, TED ar atvirojo kodo programų kūrimą.

– Kodėl nusprendėte kurti laidą skirtą internetui, o ne televizijai?

– Mano nuomone, internetas yra palankiausia terpė bet kokiam projektui, ypač tokiam, kuris bent jau pradžioje yra plėtojamas iš idėjinių paskatų. Be to, kuriant internetui nesi apribotas – nėra jokios cenzūros, laidos trukmę nusistatai pats, visuomet gali sužinoti kaip tavo darbą vertina žiūrovai. O televizijoje laidos dažnai keičia viena kitą, kadangi viską lemia reitingai: jei tavęs nežiūri turi pasitraukti. Arba netgi gali tekti susimokėti už eterio laiką – būtent tai iki dingstant iš TV ekranų darė laidos NKTV kūrėjai. Dabar gi laida kuriama išskirtinai internetui.

– Savo internetinėje laidoje skiriate daug dėmesio pasaulinėms mokslo naujienoms apžvelgti, tačiau kaip gi dėl Lietuvos mokslo tendencijų – ar jos vertos dėmesio?

– Žinoma! Lietuvos mokslininkų darbai yra ne ką prastesni už amerikiečių ar japonų ir daugeliu atveju pripažįstami pasauliniu mastu. Paprasčiausiai savo laidose kol kas nepristatėme mūsų tautiečių mokslinių pasiekimų dėl laiko stokos. Paradoksalu, tačiau kur kas greičiau yra paruošti laidą apie veiklą vykdomą Europos branduolinių tyrimų centre nei eksperimentus atliekamus Lietuvos institutuose. Šiuo metu deramės su keliais universitetais dėl bendradarbiavimo, tad ateityje tikimės daugiau dėmesio skirti ir Lietuvai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT