Nors mums, žmonėms, nėra labai įprasta bandyti susiporuoti iš visų jėgų klykiant į potencialaus partnerio ausį, kai kurioms rūšims tai yra įprastinis flirtavimo būdas. O baltasis varpininkas garsiausiai gieda (ką jau čia gieda, labiau reikėtų sakyti, kad klykia) būtent tada, kai patelė būna įsitaisiusi prie pat jo.
Laukinėje gamtoje baltojo varpininko garso įrašus fiksavę mokslininkai taip pat pažymėjo, kad dabar antroje vietoje atsidūręs paukštis – triukšmingoji piha (Lipaugus vociferans) – pateles gali kviesti maždaug 116 db garsumo „giesme“.
Jeigu norite sužinoti, kokiomis „giesmėmis“ pateles vilioja baltasis varpininkas, pažiūrėkite žemiau esantį vaizdo įrašą (ir neperlenkite su garsumo nustatymais – net pritaikius įrašą žmogaus klausai, jo visu garsumu klausytis nereikėtų).
„Stebėdami baltuosius varpininkus turėjome galimybę matyti, kaip patelės prisijungia prie šakas nutūpusių patinų. Ir tokiais atvejais stebėjome, kad patinai gieda garsiausiai. Maža to, jie tokios giesmės metu pasisuka taip, kad jų skleidžiamas garsas sklistų tiesiai į patelę. Labai norėtume sužinoti, kodėl patelės savo noru būna taip arti taip garsiai giedančių patinų. Galbūt jos taip bando iš arti įvertinti potencialius partnerius, net jei dėl to kyla rizika kažkiek pažeisti klausos sistemą“, - sakė Masačusetso universiteto (JAV) biologas Jeffas Podosas.
Įdomu tai, kad ir baltasis varpininkas, ir triukšmingoji piha gyvena kaimynystėje – Brazilijos šiaurinėje dalyje esančiuose kalnuose.
Giesmės garsumas turi savo kainą: kuo garsesnis yra paukštis, tuo trumpesnė jo giesmė. Labai tikėtina, kad taip yra dėl oro srovės valdymo.
Baltieji varpininkai vidutiniškai tesveria apie ketvirtį kilogramo, tačiau jų pilvo raumenys ir šonkauliai yra neįprastai stori ir gerai išvystyti – veikiausiai tai yra tokio garso išgavimui būtini organai. Nors biologai neturi užtikrintos nuomonės – šių rūšių tyrimų atlikta labai nedaug.
Palyginimui, tylesnėse darbo patalpose (biuruose) įprastinis garsumo lygis yra apie 40 db, o durų skambutis gali pasiekti 80 db garsumo lygį. Baltasis varpininkas nesunkiai perrėktų simfoninį koncertą (110 db), automobilio garsinį signalą (110 db), pneumatinį kūjį (120 db)
Bet jis nepasiektų oro pavojaus įspėjimo sirenos garsumo (130 db), kylančio reaktyvinio lėktuvo (150 db) ar baliono sprogimo (labai trumpo 157 db garso).
Galbūt taip kurtinančiai giedantys paukščiai neturėtų per daug stebinti – baltieji varpininkai nėra vienintelė rūšis, kuri dėl meilės eina iki kraštutinumų. Štai rojaus paukščiai norėdami susiporuoti šoka įmantriausius šokius, pūsliažuvės ant smėlio piešia piešinius, žirafos ragauja viena kitos šlapimą.
Bet mokslininkus labai sudomino tai, kad varpininkai klykia tiesiai į ausis savo patelėms – ir labai tikėtina, kad tokia elgsenos keistenybė taps pagrindu būsimiesiems tyrimams.
„Keista, kad garsiausias pasaulyje paukštis aukščiausią garso amplitudę pasiekia tik tokiame artimame bendravime. Paprastai didžiausias gyvūnų skleidžiamas garsas skiriamas bendravimui dideliu atstumu ir yra žinoma, kad kai kurių rūšių atstovai, žinodami, kad šalia esama giminaičių, bendrauja tyliau“, - tyrimo išvadose tvirtino mokslininkai.
Jų parašytą straipsnį publikavo žurnalas „Current Biology“.
