Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 2d. 12:45

Iš smardžiausio vaisiaus galima sukurti itin sparčius akumuliatorius

Durijus
„Scanpix“/AP nuotr. / Durijus

Smardžiausio pasaulyje vaisiaus atliekos gali būti perdirbamos į greitai įkraunamas energijos kaupyklas elektromobiliams ir prietaisams.

Vincentas Gomesas iš Sidnio universiteto (Australija) su kolegomis liūdnai iš garsėjančiu savo kvapu durijaus ir didžiausių pasaulyje duonmedžių vaisių atliekų gamina itin lengvas medžiagas, vadinamus aerogelius. Aerogeliai yra efektyvūs energijos kaupimo prietaisų – superkondensatorių – komponentai.

„Nevalgomos durijų ir duonmedžių vaisių dalys yra porėtos ir jomis galima pakeisti tokias brangias superkondensatorių medžiagas, kaip anglies nanovamzdeliai ir grafenas“, – sako V.Gomesas.

Superkondensatorių veikimo principas nuo įprastų baterijų skiriasi – jie negali sukaupti tiek daug energijos, tačiau jie įkraunami daug greičiau. Juos galima naudoti kaupti stabdymo sistemomis atgaunamą energiją, kurios nepavyksta perkelti į bateriją ar panaudoti ten, kur trumpam reikia didelės galios, pavyzdžiui, sparčiam pagreitėjimui.

Superkondensatorių aerogeliams naudoti tokie bioatliekų produktai, kaip popieriaus pulpa, arbūzai ir cukranendrės. Bet durijai ir duonmedžio vaisiai – labiau neįprastos medžiagos.

Neįprasti vaisiai

Durijaus vaisiai yra azijietiškas delikatesas, išvaizda primenantis spygliuotą ananasą, kurio viduje – minkštos vaisiaus skiltelės. Prapjovus kevalą, pasklinda kvapas, kai kam primenantis pūvančias gyvūnų gaišenas.

Duonmedžio vaisiai panašūs į didžiules, pailgas, smulkiai gumbuotas slyvas. Dėl gyslotos mėsingų skiltelių tekstūros duonmedžio vaisius yra populiarus veganiškas kiaulienos pakaitalas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Duonmedžio vaisius
AFP/„Scanpix“ nuotr./Duonmedžio vaisius

Gamindama tinkamą medžiagą superkondensatoriams, V.Gomeso komanda kaitino nevalgomas, kempinę primenančias vaisių šerdis karštu garu ir išdžiovindavo šalčiu. Tada krosnelėje kaitinamos šerdys tapdavo labai porėtais, ultralengvais aerogeliais, iš kurių jie gamindavo elektrodus.

Kai komanda durijaus ir duonmedžio elektrodus sudėjo į superkondensatorių, elektrodai iš durijaus veikė geriau. Durijaus elektrodai taip pat sukaupdavo didesnį krūvį, nei dabar naudojamos medžiagos iš anglies.

„Duonmedžio ir durijaus vaisiai akivaizdžiai tinkami ir iš jų gaunama aukšros kokybės anglis superkondensatorių elektrodams“, – sako Brianas Derby iš Mančesterio universiteto (JK). Bet, pasak jo, šių vaisių naudojimas „žaidimo taisyklių“ nekeičia. „Dar reikia ištirti daugybę potencialių žaliavų“, – pridūrė britų mokslininkas.

V.Gomeso tyrimą publikavo žurnalas „Journal of Energy Storage“.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

17:02
04:35

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:00
24:59
00:45

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT