Šiluminis plėtimasis
Elementarioji fizika: kaitinant kūnas plečiasi, šaldant – traukiasi. Vandenynams šylant, didėja jų tūris. Šis šiluminis plėtimasis prie dabartinio jūros lygio kilimo, kuris sudaro apie 3 milimetrus per metus, prisideda maždaug trečdaliu.
Kalnų ledynai ir ledo kepurės
Dar trečdalį dabartinio poveikio sudaro tirpstantys kalnų ledynai. Paguodžianti žinia – juose ledo yra sąlyginai nedaug, tad iki 2100 metų jie tikriausiai pridės prie jūros lygio vos kelis, bet ne keliasdešimt centimetrų.
Grenlandijos ledynas
Kol kas šio ledyno indėlis į jūros lygio kilimą yra menkas, tačiau vasaromis jo paviršius ėmė tirpti ir tai verčia susirūpinti. Jei ši ledo sankaupa ištirptų visa, jūros lygis pasaulyje pakiltų kone 7,5 metro.
Rytų ir Vakarų Antarktida
Tai – X faktorius mokslininkų prognozėse. Rytuose Antarktida atrodo gana stabili. Bet kai kurias Vakarų Antarktidos sritis skalauja šylantis vandenynas. Jų, kaip ir Grenlandijos, ateitis labai neaiški.
Vienas svarbiausių nežinomųjų skaičiuojant kylantį jūros lygį yra didžiulis Thwaites ledynas Vakarų Anarktidoje. Prieš ketverius metus NASA finansavo skrydžių virš šio regiono programą, kurios metu radaru buvo nustatyta po ledu esančio jūros dugno topografija. Šis tyrimas atskleidė, kad Thwaites ledyną laiko ir jo slinkimą į jūrą lėtina 610 m aukščio povandeninė uola.
Didžiausias pavojus, kad kylant jūros lygiui tarp keteros ir ledyno patektų vis daugiau vandens, kol galiausiai ledynas nuslystų į vandenyną. Tokiu atveju jūros lygis galėtų pakilti net 3 metrais.
JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija yra sudariusi 4 scenarijus, rodančius, kokia padėtis gali susiklostyti 2100 m. Optimistinis scenarijus rodo 20 cm išaugusį jūros lygį (tiek, kiek vanduo pakilo nuo 1990-ųjų), pesimistinis – 2 metrų augimą.
Visas straipsnis buvo publikuotas 2013 m. rugsėjo mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje.
