Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jūros „pragraužimas“ ir kitos geodezininkų išdaigos

Taškų koordinavimas GPS metodu
VGTU archyvo nuotrauka / Taškų koordinavimas GPS metodu
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Anksčiau geodezininkai Žemės paviršiaus taškų koordinačių padėtį nustatydavo stebėdami dangaus šviesulius, o dabar į pagalbą pasitelkia dirbtinius Žemės palydovus, bepiločius orlaivius ir kitas moderniąsias technologijas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros vedėjas profesorius Česlovas Aksamitauskas įsitikinęs, kad dabartiniuose žemės matavimuose naudojamos technologijos vis modernės ir kad „prasigraužimas“ jūros dugnu – tik pati pradžia: „Atrandant naujas medijas, pristatant dar neregėtas technologijas, plėsis ir geodezijos galimybės, didės atliekamų matavimų įvairovė ir galimybės.“

Prieš pradedant kurti Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų jungtį „NordBalt“, geodezininkams teko užduotis apskaičiuoti atstumus ir surasti, kaip ir kur po Kuršių mariomis ir per Kuršių nerijos dalį „pradurti“ žemę, kad būtų nutiestas elektros kabelis.

„Geodeziniai matavimai šiuo atveju buvo itin svarbūs: siekiant tikslumo ir vengiant beprasmiško darbo, Kuršių nerijos „pradūrimo“ taškai turėjo būti preciziškai suderinti iš abiejų jos krantų. Geodezininkai tai padarė ir nesuklydo: dabartinės matavimo priemonės leidžia pasiekti 100 proc. tikslumą“, – pasakojo Č. Aksamitauskas.

Išmatuota Lietuva, prijungta prie Europos tinklo

Gretinant buvusius ir neseniai gautus rezultatus, galima gauti svarbių ar įdomių duomenų: paaiškėjo, kad po truputį žemėja ir smenga Lietuvos pajūris.

Vienu svarbiausių darbų geodezijos srityje mokslininkas laiko Lietuvos koordinačių sistemos sukūrimą: po nepriklausomybės atkūrimo leidus atlikti gravimetrinius matavimus, VGTU mokslininkai, dar nesinaudodami kosminės geodezijos galimybėmis, išmatavo tikslias šalies žemės plutos deformacijas; integravo Lietuvos matavimus į Europos vientisą vertikalųjį tinklą EUVN.

Č. Aksamitauskas tikino, kad Žemę galima laikyti gyvu organizmu, mat ji nuolat sąveikauja su aplinka ir kinta. Dėl to jau reikia atnaujinti 1993–2006 m. išmatuotą Lietuvos vertikalųjį tinklą. Šiuo metu tikslinami duomenys, Žemės paviršiaus nelygumai matuojami iš naujo. Gretinant buvusius ir neseniai gautus rezultatus, galima gauti svarbių ar įdomių duomenų: paaiškėjo, kad po truputį žemėja ir smenga Lietuvos pajūris.

Žemės reljefo tyrimai itin svarbūs prie pakitimams jautrių ir strateginės reikšmės objektų. Tarkime, geodezininkai nuolat atlieka matavimus ties Ignalina dėl ten įkurtos atominės elektrinės. Šis objektas labai jautrus, taigi svarbu stebėti net ir mažiausius Žemės plutos pakitimus ar prognozuoti juos.

Gamta ir moderniausios technologijos drauge

Nuo seno žmonės dairėsi į dangų, stebėjo žvaigždes ir bandė jas pavadinti, o štai geodezininkai, žiūrėdami į Saulę ar kitus dangaus kūnus, skaičiuodavo atstumus. Kaip pasakojo profesorius, geodezininkai ne tik matuodavo, bet ir, įvertinę Saulės ar kitų dangaus kūnų aktyvumą, apibūdindavo matavimų paklaidą.

Dabar vykstantys matavimai daug tikslesni dėl kosminės geodezijos atsiradimo: daugiau nei 200 kilometrų aukštyje esančių palydovų nuotraukos gelbsti geodezininkus, supaprastina taškų koordinačių skaičiavimus. Kaip pirminiai šaltiniai geodezijos matavimams gali būti naudojami ir dabar itin populiarūs bepiločiai orlaiviai – radijo bangomis valdomi lėktuvėliai, ant kurių galima pakabinti fotoaparatus ir fiksuoti Žemės paviršių nuotraukose.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT