Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 29d. 07:00

Kaip keistokos rožinės jūržolės galėtų sustabdyti klimato kaitą?

Rausvo atspalvio dumblių rūšis „Asparagopsis taxiformis“
commons.wikimedia.org nuotr. / Rausvo atspalvio dumblių rūšis „Asparagopsis taxiformis“

Australijos mokslininkai tiria hipotezę, kad rožinės spalvos jūržolės, augančios tropiniuose vandenyse galėtų padėti stipriai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, praneša „ScienceAlert.com“.

„Sunshine Coast“ universiteto mokslininkai šiuo metu tiria galimybes masiškai auginti rausvo atspalvio dumblių rūšį, pavadintą Asparagopsis taxiformis. Prieš penkerius metus atliktas tyrimas parodė, kad šie dumbliai beveik visiškai sustabdo metano gamybą karvių virškinamajame trakte.

Šias dujas karvės atsirūgdamos išleidžia į atmosferą – ir nors metanas neprilygsta anglies dioksidui kaip atmosferos taršos šaltinis, tačiau metanas daug efektyviau sulaiko šilumą ir yra laikomas svarbiu šiltnamio efektą trumpuoju laikotarpiu sukeliančiu veiksniu. Pastaruosius šimtą metų atmosferinis metanas buvo apie 28 kartus efektyvesnis nei CO2 sulaikant šilumą atmosferoje, tuo tarpu imant pastaruosius 20 metų šis metano sukeliamas efektas lenkia CO2 net šimtą kartų.

Jūržolėse esančios cheminės medžiagos sumažina karvių skrandžiuose gyvenančių mikroorganizmų, kurie gamina metaną, kiekį.

Tad nenuostabu, kad žmonių auginami gyvūnai yra atsakingi už 14,5 proc. visų žmogaus veiklos į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekių – iš šio kiekio net 65 proc. indėlis priklauso galvijams.

Pasak akvakultūros biologo Nicko Paulo iš „Sunshine Coast“ universiteto, pakanka į karvių pašarą įmaišyti bent du procentus sudžiovintų A.taxiformis, kad šios visiškai sustabdytų metano gamybą karvėse. Taip yra todėl, kad šiose jūržolėse esančios cheminės medžiagos sumažina karvių skrandžiuose gyvenančių mikroorganizmų, kurie gamina metaną, kiekį.

commons.wikimedia.org nuotr./Rausvo atspalvio dumblių rūšis „Asparagopsis taxiformis“
commons.wikimedia.org nuotr./Rausvo atspalvio dumblių rūšis „Asparagopsis taxiformis“

N.Paulas buvo vienas iš tyrėjų, kurie prieš penkerius metus ėmėsi tyrinėti 20 skirtingų tropinių makrodumblių rūšių, ieškodami labiausiai tinkamos stabdyti metano gamybą galvijų virškinimo sistemose. A.taxiformis parodė didžiausią potencialą – po trijų parų dietos, kurioje įmaišyta šių jūržolių, galvijų metano gamyba sumažinama beveik 99 procentais.

Tad dabar mokslininkams iškeltas uždavinys – kaip galima būtų šiuos dumblius auginti dideliu mastu, užtikrinti nenutrūkstamą jų gamybą arba juose esančių cheminių medžiagų išgavimą, kuris tenkintų pradžioje Australijos, o vėliau ir kitų šalių gyvulininkystės sektorių. Tad Australijos mokslininkai eksperimentuoja, ieškodami optimalių sąlygų auginti šias jūržoles, taip pat tiria galimybes jas auginti dirbtinėmis sąlygomis bei nagrinėja būdus, kaip galima būtų padidinti veikliųjų metano gamybą mažinančių medžiagų kiekį A.taxiformis dumbliuose. Tuo pačiu mokslininkų komandos kitose šalyse tiria, ar šie dumbliai nepadarys įtakos jais šeriamų galvijų mėsos ir pieno kokybei.

Temos: 2 Jūra Klimato kaita

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:30
01:16
01:39

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT