Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 29d. 20:15

Kaip tatuiruotės gali visam laikui paveikti prakaitavimą

Tatuiruotas vyras
123rf.com nuotr. / Tatuiruotas vyras

Tatuiruotės gali visam laikui pakeisti odos fiziologiją taip, kad tai turės įtakos prakaitavimui, rašo „The New York Times“.

Mokslininkai liepos mėnesį paskelbė naujo nedidelio tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad po to, kai oda yra nudažyta, pasikeičia prakaito sūrumas ir kiekis.

Tatuiruotės yra dekoratyvios, bet jos visuomet sužaloja odą. Tam, kad būtų sukurtas piešinys, meistras bado odą su dažų pripildytomis adatomis maždaug 3 tūkst. kartų per minutę greičiu. Dažai suleidžiami į dermos sluoksnį, kuriame yra ir daugiausia prakaito liaukų.

Kūnas sureaguoja į šias injekcijas. Jos šiek tiek pažeidžia audinį ir jame palieka svetimos substancijos – rašalo, tad imuninė sistema sustiprėja ir į tatuiruotės vietą pasiunčia daugiau įvairių ląstelių.

Kai kurios jų išneša nedidelius kiekius dažų – daugiausia į limfmazgius, kur dažai išsisklaido. Kitos imuninės ląstelės susilieja su likusiais dažais, ir taip kartu ilgam lieka toje odos dalyje. Dar vienos – uždegiminės – ląstelės duoda atsaką, kad pažeistas audinys sugytų. Paprastai tam prireikia kelių savaičių.

Tatuiruotės yra labai populiarios tarp sportininkų, tačiau iki šiol nebuvo tyrinėta, kaip jos gali paveikti odos fiziologiją, o konkrečiai – prakaito liaukų veiklą. Tai yra svarbu, nes normali, sveika liaukų veikla yra labai svarbi sportininkams (taip pat ir visiems žmonėms). Žmonės per liaukas atvėsina savo kūną, prakaitas taip pat iš kūno pašalina natrio ir kitų elektrolitų perteklių.

Almos koledžo Mičigane, JAV, fiziologijos ir sveikatos mokslų profesorius Maurie Luetkemeieris su dviem studentais nusprendė patyrinėti, kaip tatuiruotės daro įtaką prakaitavimui.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Robertas Javtokas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Robertas Javtokas

Tyrimui jie atrinko 10 jaunų sveikų vyrų, kurie vieną savo viršutinės kūno dalies pusę buvo išsitatuiravę. Turėjo būti balansas – jeigu kairės rankos petys ištatuiruotas, tad lygiai toks pats plotas ant dešinio peties turi būti nepaliestas tatuiruočių meistro adata. Kai kurių tatuiruotės buvo naujos, kitos – 3 ar 4 metų senumo.

Tyrėjai tiek ant tatuiruotos, tiek ant netatuiruotos odos užklijavo pleistrus su pilokarpino nitratu – medžiaga, kuri skatina prakaitavimą.

Iškart po odos kontakto su pilokarpino nitratu pleistrai buvo pakeisti nedideliais spiraliniais diskais, skirtais surinkti išsiskiriantį prakaitą. Juos tyrimo dalyviai dėvėjo 20 minučių, kol prakaitavo jų oda.

Paaiškėjo, kad oda neprakaitavo vienodai abiejose kūno pusėse – kiekvienu atveju tatuiruota oda išskyrė vos pusę prakaito kiekio, kiek buvo surinkta nuo adatos nepaliestos odos.

Tačiau situacija yra kitokia tiems, kurie intensyviai treniruojasi ar dirba ekstremalesnėmis sąlygomis – pavyzdžiui, tatuiruotiems atletams, sportuojantiems saulėje, ugniagesiams, kariams.

Tyrėjai nustatė, kad ir prakaito sudėtis buvo kitokia. Tatuiruotos odos išskirtame prakaite buvo beveik dvigubai daugiau natrio.

Tokie rezultatai leidžia manyti, kad prakaito pasikeitimo priežastys slypi odos pokyčiuose po tatuiravimo. M.Luetkemeieris rašo, kad galbūt dažai užkemša kai kurias liaukas, bet dar labiau tikėtina versija – kad uždegiminės ląstelės pakeičia cheminę aplinką toje odos vietoje taip, kad sulėtėja liaukų veikla, ir tai, kiek natrio iš aplinkinių ląstelių yra išskiriama su prakaitu.

Žinoma, tai buvo labai mažas tyrimas, kuriame prakaitavimas buvo sukeltas dirbtiniu būdu. Tačiau tokie rezultatai rodo, kad šią temą reikia toliau nagrinėti – M.Luetkemeieris ketina atlikti didesnę studiją.

Jo teigimu, rezultatai taip pat reiškia, kad eiliniai tatuiruoti žmonės neturėtų itin išgyventi dėl sumažėjusio prakaitavimo. Jo teigimu, mažai tikėtina, kad tatuiruotės taip sutrikdytų prakaitavimo procesą, jog kūnas perkaistų ar sukeltų kitų problemų net ir sportuojant.

Paprastai kūnas sugeba atrasi balansą – pavyzdžiui, jeigu po nudegimo tam tikroje kūno vietoje nebeveikia prakaito liaukos, tuomet daugiau prakaito yra išskiriama kitose vietose.

Tačiau situacija yra kitokia tiems, kurie intensyviai treniruojasi ar dirba ekstremalesnėmis sąlygomis – pavyzdžiui, tatuiruotiems atletams, sportuojantiems saulėje, ugniagesiams, kariams.

Jų prakaito liaukos ir taip dirba maksimaliu režimu, tad jeigu dalis jų negali veikti visu pajėgumu, to negali kompensuoti kitos liaukos. Dėl to gali kilti perkaitimo ar širdies problemų pavojus.

„Scanpix“ nuotr./Wilsonas Chandleris
„Scanpix“ nuotr./Wilsonas Chandleris

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT