TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas nutiktų, jei neturėtume seilių?

Šypsena
Photos.com nuotr. / Šypsena
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Seilės nėra pati maloniausia kūno substancija. Retai kada apie seiles galvojame be pasišlykštėjimo. Pasidygėtina, kai kas nors spjaudosi viešumoje, ne itin traukia ir apsiseilėję kūdikiai – kad ir kokie žavūs jie būtų. Kai kuriems silpna darosi ir nuo kraujo vaizdo, tačiau bent jau žinome gyvybiškai svarbų raudonojo kūno skysčio vaidmenį. O kaipgi seilės? Atrodo, kad jos – bene labiausiai nepelnytai nuvertintas kūno skysčių pasaulio herojus iš visų, kokius tik turime.

„Vargu ar žmonės įsivaizduoja, kokią reikšmę turi seilės, – pastebi Ajovos universiteto šeimos odontologė Ana Diaz-Arnold. – Jų rolė būtų įvertinta tik tada, jei seilių neliktų. Be seilių organizmas – kaip automobilio variklis be tepalo.“

Tad kas nutiktų, jei šio tepalo atsargos organizme imtų ir išsektų?

Vieną mililitrą mūsų burnose išskiriamų seilių visada sudaro 98 proc. vandens ir 2 proc. veikliųjų medžiagų (įskaitant ir elektrolitus, gleives, antibakterinius komponentus, baltymus enzimus). Kiekviena seilių sudedamoji dalis atlieka savo funkciją, pvz., suskaido krakmolą ir riebalus, drėkina maistą, kad jį būtų galima lengviau nuryti, veikia kaip dantų ir dantenų apsaugos nuo rūgščių ir bakterijų mechanizmas, žudo mikrobus, kurių burnoje bet kurią akimirką yra milijardai.

2006 metais mokslininkai seilėse aptiko net ir nuskausminamųjų medžiagų, kurios, kaip paaiškėjo, yra net 6 kartus veiksmingesnės už morfiną, primena Lifeslittlemysteries.com.

Visos šios funkcijos yra tokios svarbios, kad žmogui pritrūkus seilių, būklė, kuri vadinama išdžiūvusia burna, netrunka prišaukti ėduonį, burnos ertmės infekcijas ar kitas bjaurias negandas. Tiesa, seilės atlieka ir dar vieną nepaprastai svarbią rolę. Anot Radžerso universiteto oralinės percepcijos tyrėjo Paulo Breslino, drėkinamieji baltymai seilėse tarnauja kaip dantų apsauginis skydas nuo pikčiausių dantų priešų – nuo jų pačių.

Dantys yra kiečiausi dariniai žmogaus organizme. Dažnai žandikauliais mes juos visa jėga spaudžiame vienus į kitus. Normaliai kramtant vienas kvadratinis colis danties paviršiaus patiria 31 kg slėgio apkrovą. O būna momentų, kai dantis sukandame taip stipriai, kad slėgis į minėtą danties plotą padidėja iki 68 kg.

Nereikėtų pamiršti ir griežimo dantimis (taip nutinka naktį) – jis kamuoja 10–15 proc. žmonių (dažniausiai dėl jų patiriamo streso). Griežiant dantimis, jie vienas į kitą remiasi net 408 kg slėgiu į kvadratinį danties colį. Pakanka įsivaizduoti, kaip ant kurio nors danties atsistoja vienas iš dramblotesnių sumo imtynininkų...

„Tokiose kraštutinio slėgio situacijose gelbsti tik seilės, – bene esminį šios substancijos privalumą išskiria P.Breslinas. – Seilių sudėtyje yra baltymų, kurie idealiai „sutepa“ dantis ir jie, net ir remdamiesi vienas į kitą tokia gniuždančia jėga, išlieka nepažeisti – kaip gerai suteptos variklio vidaus dalys. Drėkinti didelio slėgio sąlygomis yra nepaprastai sunku. Jei seilėse tų baltymų nebūtų, dantys visiškai sudiltų vos per keletą metų.“

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Seilės

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT