Dabar populiaru
Publikuota: 2015 lapkričio 27d. 09:44

Kas sukėlė didžiausią masinį išmirimą Žemės istorijoje?

Žemė
NASA nuotr. / Žemė

Gyvybė Žemėje nuolat susiduria su iššūkiais. Tačiau sunku surasti katastrofą, kuri buvo tokia negailestinga, kaip beveik 80 mln. metų trukęs masinis išnykimas. Jo metu nuo planetos paviršiaus nušluota beveik visa gyvybė.

Prieš 260 mln. metų prasidėjęs periodas, vadinamas stipriausiu išnykimu Žemėje istorijoje. Permo ir Triaso periodų pabaigoje. Šios krizės visiškai pakeitė gyvybės mūsų planetoje kompoziciją.

Mokslininkus stebina tai, kad tokio masto katastrofos daugiau nėra buvę. Jai neprilygsta net prieš 65 mln. metų į Žemę atsitrenkęs asteroidas, dėl kurio, manoma, išnyko dinozaurai. Taigi kodėl tas laikotarpis buvo toks išskirtinis?

Mirtini laikai

Geologai bando suprasti, kas tokio baisaus įvyko per tą 80 mln. metų trukusį laikotarpį. Anot jų, visi tuo metu įvykę išnykimai sutapo su ugnikalnių išsiveržimais.

Geologai bando suprasti, kas tokio baisaus įvyko per tą 80 mln. metų trukusį laikotarpį. Anot jų, visi tuo metu įvykę išnykimai sutapo su ugnikalnių išsiveržimais. Permo pabaigos išnykimas sutampa su bazalto išsiveržimais Sibire, Triaso – su vulkanizmu, kai susijungė Afrikos iš Šiaurės Amerika. Išsiveržusi lava padengė tūkstančius kvadratinių kilometrų.

Išsiveržimų metų į atmosferą buvo išskiriami ir milžiniški kiekiai anglies dioksido, halogeno ir kitų nuodingų dujų. Šios dujos gali pakeisti Žemės klimatą, sukelti rūgščiąsias liūtis, sunaikinti ozono sluoksnį ir pan.

Priežastis – neaiški

Atrodytų, jog viskas kaip ir aišku: pragaištingi išsiveržimai, dujos, sukėlusios klimato pokyčius. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Nuo ankstyvojo Juros periodo (maždaug prieš 180 mln. metų) tokių išsiveržimų buvo daug daugiau. Tačiau nei vienas jų taip nesunaikino gyvybės.

Antai vienas stipriausių išsiveržimų įvyko maždaug prieš 60 mln. metų Šiaurės Atlanto regione. Tačiau nėra jokių duomenų apie masinį išnykimo Paleogeno periode.

Geologai šią paslaptį bando įminti jau daugybę metų. Čia labai svarbu žinoti, koks tuo metu Žemėje buvo klimatas, kokius jo pokyčius sukėlė išsiveržimai.

Moksliniai duomenys taip pat įrodo, jog žemynų išsidėstymas taip pat buvo labai svarbus veiksnys. Permo periodo išsiveržimai įvyko tada, kai beveik visi Žemės žemynai sudarė vieną darinį – Pangėją.

Permo išsiveržimai paveikė visą gyvybę – nuo planktono vandenynuose iki miškų ir žemės. Tuomet kelis kartus visiškai išnyko koraliniai rifai, o sausumoje gyvenę ropliai ir amfibijos neteko beveik visos populiacijos.

Minėtas išsiveržimas Paleogeno periode buvo kitoks. Tuo metu sausumoje vaikščiojo dinozaurai, o vandenynuose jau gyveno moliuskai ir gastropodai. Pangėjos žemynas tuo metu kaip tik pamažu skilo ir formavosi pasaulis, kokį matome šiandien.

Kaip jau minėta, nors išsiveržimų būta galingų, jie nesukėlė tokių pragaištingų išnykimų. Nebent viena išimtis – Dekano spąstų (Deccan Traps) išsiveržimai Indijoje, kurie gali būti susieti su išnykimu, tačiau ne visi mokslininkai su tuo sutinka, nes kaip tik tuo metu į Žemę atsitrenkė ir milžiniškas meteoritas.

Paslaptis slypi akmenyse

Kalnuose randami akmenys gali padėti įminti daug su masiniais išnykimais susijusių paslapčių. Antai Himalajuose ar centrinėje Japonijoje randami akmenys, kurie yra vietose, kuriose anksčiau buvo gilūs vandenynai.

Akmenų sluoksniai išduoda, jog tuomet vandenynuose trūko deguonies, o jūros buvo beveik verdančios. Daugybė šių pokyčių atsitiko labai staigiai. Pangėjos žemynas itin dažnai susidurdavo su katastrofomis.

Šiais laikais dujos nusėda į vandenynų dugną. Toks natūralus „rūšiavimas“ vyksta daug lėčiau, jeigu planetoje yra vienas kontinentas, kaip buvo su Pangėja. Taigi pavojingos dujos po išsiveržimų kaupiasi planetoje. Vadinasi, po vieno išsiveržimo susikaupusios dujos neišsisklaido, tada įvyksta dar vienas išsiveržimas, ir dar vienas, o dujos kaupiasi. To rezultatas buvo gyvybei netinkami vandenynai ir klimatas.

Gera žinia ta, jog dabartinė gyvybė turbūt nesusidurs su tokiu vulkanizmu, bent jau ne per artimiausius kelis tūkstančius metų.

Lrt.lt
Temos: 2 Žemė Geologija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kubos diktatorius Fulgencio Batista, atvėręs kelią kitam tironui – Fideliui Castro

Sportas

Sausa serija tęsiasi: bedantė Lietuva sumušta Rumunijoje

Gyvenimas

Vyrams brazilišką depiliaciją atliekanti meistrė: apie iškrypėlius, sugriautus mitus ir erekciją

Sportas

Bušido kovos: pergalingas S.Maslobojevo sugrįžimas, 5 nokautai ir turko akibrokštas, kokio nėra buvę

Aktualu

Kelyje iš Panevėžio į Vilnių „Toyota“ susidūrė su elniu

Gazas

Tragedija prie Balėnų visuomenėje sukėlė sąmyšį – reikia amerikietiškos tvarkos?

24sek

Treneris po išsprūdusios pergalės prieš Rusiją: „Mes verti Europos čempionato“

Vardai

Popscenos princesė Monique koncertu Vilniuje pristatė po ilgų kūrybinių išgyvenimų gimusį albumą

Interviu Mokslas.IT

Dangiškieji akmenys kolekcininkų rankose virsta ir filosofija, ir prabanga

Verslas

JAV prekybos karas jau varo verslą iš Kinijos – bet ne į Ameriką

Vardai

Tarp bušido turnyro gerbėjų – ir kovų menus pamilusi Erika Vitulskienė, ir Egidijus Dragūnas

24sek

Kaip apmaudu: stebint A.Saboniui ir A.Kirilenkai Lietuva neatsilaikė prieš Rusiją

Gyvenimas

15 veislių šunų, kurių lojimas niekam nepridarys rūpesčių

Gyvenimas

Mylimojo smurtą bei vadovo priekabiavimą patyrusi Vilma: „Jaučiausi be kaltės kalta“

Pasaulis kišenėje

Kodėl Berlynas niekada nebus toks, koks buvo iki karo – ir to net nereikia

Verslas

Kripto-pagirios kirto technologijų gigantei „Nvidia“ – neapsimoka kasti valiutų

Vardai

Inga Stumbrienė už dalyvavimą grožio konkurse Dominikoje karūnos sulaukė Lietuvoje

Sportas

Tautų lyga: Italija ir Portugalija išsiskyrė taikiai

Deuce

Nesustabdoma jėga – Novakas Džokovičius sutriuškino Keviną Andersoną

Aktualu

JAV žurnalistė: iš nuskurusio sovietinio miesto Vilnius tapo normaliu europiniu miestu

Naujienos

Aktualu

Kubos diktatorius Fulgencio Batista, atvėręs kelią kitam tironui – Fideliui Castro

Sportas

Sausa serija tęsiasi: bedantė Lietuva sumušta Rumunijoje

Gyvenimas

Vyrams brazilišką depiliaciją atliekanti meistrė: apie iškrypėlius, sugriautus mitus ir erekciją

Sportas

Bušido kovos: pergalingas S.Maslobojevo sugrįžimas, 5 nokautai ir turko akibrokštas, kokio nėra buvę

Aktualu

Kelyje iš Panevėžio į Vilnių „Toyota“ susidūrė su elniu

Gazas

Tragedija prie Balėnų visuomenėje sukėlė sąmyšį – reikia amerikietiškos tvarkos?

24sek

Treneris po išsprūdusios pergalės prieš Rusiją: „Mes verti Europos čempionato“

Vardai

Popscenos princesė Monique koncertu Vilniuje pristatė po ilgų kūrybinių išgyvenimų gimusį albumą

Interviu Mokslas.IT

Dangiškieji akmenys kolekcininkų rankose virsta ir filosofija, ir prabanga

Verslas

JAV prekybos karas jau varo verslą iš Kinijos – bet ne į Ameriką

Vardai

Tarp bušido turnyro gerbėjų – ir kovų menus pamilusi Erika Vitulskienė, ir Egidijus Dragūnas

24sek

Kaip apmaudu: stebint A.Saboniui ir A.Kirilenkai Lietuva neatsilaikė prieš Rusiją

Vardai

Inga Stumbrienė už dalyvavimą grožio konkurse Dominikoje karūnos sulaukė Lietuvoje

Gyvenimas

15 veislių šunų, kurių lojimas niekam nepridarys rūpesčių

Gyvenimas

Mylimojo smurtą bei vadovo priekabiavimą patyrusi Vilma: „Jaučiausi be kaltės kalta“

Pasaulis kišenėje

Kodėl Berlynas niekada nebus toks, koks buvo iki karo – ir to net nereikia

Verslas

Kripto-pagirios kirto technologijų gigantei „Nvidia“ – neapsimoka kasti valiutų

Sportas

Tautų lyga: Italija ir Portugalija išsiskyrė taikiai

Deuce

Nesustabdoma jėga – Novakas Džokovičius sutriuškino Keviną Andersoną

Aktualu

JAV žurnalistė: iš nuskurusio sovietinio miesto Vilnius tapo normaliu europiniu miestu

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT