Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 2d. 17:01

Klaipėdos mokslininkų klaidos ir sėkminga patirtis davė rezultatą: nuo lervos iki 16 cm krevetės

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos komanda prieš Velykas išaugino jau trečiąją krevečių vadą.
KU nuotr. / Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos komanda prieš Velykas išaugino jau trečiąją krevečių vadą.

Nuo mažutės lervos iki 16 cm krevetės – tokiais rezultatais džiaugiasi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos komanda, prieš Velykas išauginusi jau trečiąją krevečių vadą. Šįkart džiaugsmas dar didesnis, mat antroji baltakojų blyškiųjų krevečių vada, davusi pamokų, buvo nesėkminga, o šįkart krevetės, patobulinus technologiją, užaugintos sėkmingai ir kur kas greičiau, vos per keturis mėnesius. Anksčiau procesas trukdavo mėnesiu ilgiau. Mokslininkai planuoja, kad iš baseinų bus „sužvejota“ apie 80–100 kg krevečių.

Laboratorijoje, kurioje auga krevetės, tvanku ir drėgna, čia vyrauja apie 30 laipsnių šiluma. Keturiuose baseinuose knibžda šimtai krevečių. Jos prižiūrimos itin akylai, mat šiluma, šviesos srautas, vandens druskingumas ir kiti parametrai labai svarbūs.

Pasak mokslininkų, krevetės itin jautrūs organizmai, tad būtent jų stebėjimas, technologijų keitimas leido sėkmingai užauginti trečiąją vadą. Antroji buvo nesėkminga, daug krevečių žuvo, tačiau mokslininkai sako iš klaidų įgiję naudingos patirties.

Pirmąją vadą užaugino tuomet projektą vykdžiusi Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komanda, kuriai pirmuosius žingsnius šioje sferoje padėjo žengti Vokietijos universitetų mokslininkai.

„Krevetės itin jautrios stresui. O stresiniu veiksniu gali tapti ir vandens temperatūros pokyčiai ar nepakankamas maisto kiekis. Vienas iš būdų sukurti joms ramią aplinką – nuolat maitinti. Kuo didesnis pilvas, tuo laimingesnė krevetė“, – apie savo patirtį prižiūrint šiuos vėžiagyvius pasakojo būsimasis akvakultūros specialistas, laboratorijoje nuolat su šia jūrine kultūra dirbęs II kurso biologijos ir jūrų biotechnologijos specialybės studentas Jonas Lelys.

Jaunuolis savo kursiniam darbui ir tyrimams pasirinko dar vieną stebėjimo sritį – streso poveikį krevetėms ir jų mirtingumui.

KU Jūrinių tyrimų instituto, Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas, dr. Nerijus Nika sako, kad mokslininkų tikslas vystant tokią veiklą – sužinoti kažką naujo, tad su kiekviena auginama vada tobulėja ir technologijos.

„Antras mūsų bandymas buvo nesėkmingas, turėjome technologinių problemų, gavome daug gerų pamokų. Tada supranti, į ką turi ypač atkreipti dėmesį. Antrasis mažiausiai pavykęs, o šįkart mėnesiu sutrumpinome auginimo laiką, žymiai sumažinome mirtingumą, stresą. Preliminariai matome, kad negyvų krevečių kiekis baseine, lyginant su ankstesniais kartais, yra reikšmingai pasikeitęs“, – sakė N.Nika.

Anot jo, sėkmingesniam darbui įtaką, regis, padarė paprasti biologiniai pakitimai – šėrimo režimas, vandens parametrų palaikymas, šviesos režimas – visų šių parametrų kontrolė yra itin svarbi, nes nuokrypiai kelia stresą gyvūnams.

„Universiteto tikslas nėra kuo daugiau užauginti, komercializuoti rezultatus, tačiau įgyti žinių, kompetencijų, konsultuoti verslą, kad pradėtų tokią veiklą, bendradarbiauti, padėti iki stalo atnešti, bet ne tiesiogiai. Nerasite pirkti krevečių su gražiu prekės ženklu „Klaipėdos universitetas“, tikslas ne tas“, – pasakojo mokslininkas.

Tokiu verslu domisi potencialūs investuotojai.

Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, mokslininkų atliekamas darbas – tarsi tiltas verslui, kuris gali įgyvendinti jau išbandytą metodiką.

KU nuotr./Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos komanda prieš Velykas išaugino jau trečiąją krevečių vadą.
KU nuotr./Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos komanda prieš Velykas išaugino jau trečiąją krevečių vadą.

„Norime parodyti verslui, kad ir Lietuvoje galima žymiai platesniu mastu auginti krevetes ir kitą akvakultūrą. Kitos žuvys, kurios gyvena jūroje, gali būti auginamos ir naudojamos maistui. Akvakultūra yra viena iš Klaipėdos regiono specializacijų, kuri turi didelę ateitį. Vis labiau link to linkstama, nes verslinė žuvininkystė turi vis mažiau galimybių. Akvakultūra yra ta sritis, kuri gali duoti daug naudos visam pasauliui, – sakė profesorius. – Visame pasaulyje matome, kad mažėja jūros išteklių, naudojamų maistui. Akvakultūra visame pasaulyje yra ta sritis, į kurią nukreiptas visas dėmesys. Tai ne vien krevetės, bet ir moliuskai, žuvys.“

Universiteto mokslininkai atlieka tyrimus ir save išbando augindami žuvis. Pasak N.Nikos, pagrindinėje laboratorijoje, kuri yra Kopgalyje, šalia Jūrų muziejaus, auginamos žuvys – Nilo tilapijos, vaivorykštiniai upėtakiai. Verslo užsakymu čia buvo testuojami lietuvių gamybos pašarai, vykdomos kitos veiklos.

Sukūrė krevečių bokštą

Uždaroje sistemoje, baseinuose, auginamas krevetes prižiūri visa komanda. Kūrybingi mokslo darbuotojai stebėdami krevečių gyvenimo ciklą sukūrė ir naujovių. Štai technologas Gintautas Narvilas ir Martynas Spragys sugalvojo ir pagamino įrenginį – krevečių bokštą, kuris leidžia sutaupyti erdvę ir viename plote auginti didesnį kiekį produkcijos. Jei technologija pasiteisins, ją ketinama patentuoti.

Gintauto Narvilo nuotr./Auginamos krevetės
Gintauto Narvilo nuotr./Auginamos krevetės

Pasak G.Narvilo, naujasis sumanymas, tai kitokio tipo baseinas pavadintas krevečių bokštu arba aviliu.

„Tai inovatyvus baseinas auginti krevetes. Tai bokštas, kur yra keli sluoksniai, krevetės tuose sluoksniuose gali augti kaip avily. Įdiegtos technologijos, kaip atlikti monitoringą, stebėti kaip jos elgiasi“, – aiškina technologas, akvakultūros specialistas, papildęs kolegas pasakojimu apie krevečių jautrumą.

„Stebėjome, kaip veikia sistema ir pamatėme vieną didelį trūkumą – krevetės nuolat alkanos, metabolizmo procesas greitas, jos nuolat valgyti nori. Automatizavome šėrimo sistemą, kad būtų užtikrintas nuolatinis pašarų byrėjimas ir krevetės nuolat rastų maisto, kitaip stipresnės krevetės susimedžioja silpnesnes, kurios neriasi ir kurių kiautas minkštas, judėjimas ne toks aktyvus, – pasakojo žinovas. – Krevetės labai jautrūs gyvūnai, ar gaudytume, ar šviesos intensyvumą keistume, jos šokinėja, gali staigiai sustoti širdis ir mirti. Kas dvi savaites atliekamas ilgio, svorio matavimas, turime pagauti, ištraukti, pamatuoti, per tą mokslinį darbą yra ir praradimų. Tai jautrūs gyvūnai, reikia užtikrinti harmoniją, kad gerai augtų, jaustųsi, kad pašaliniai trukdžiai neveiktų“.

Gali būti, kad ateityje krevečių auginimui pasitarnaus ir geoterminis vanduo, kuriuo garsėja Klaipėdos regionas ir Vakarų Lietuva. Anot dr. N.Nikos, turimi dideli vandens ištekliai – tai ir šiluma, ir vandens struktūra. Šis geoterminis vanduo yra labai senai susiformavęs, labai sūrus.

„Druskos potencialas tiktų sūriavandenėms akvakultūroms vystyti. Kitoje laboratorijoje vykdomi eksperimentai, testuojamos geoterminio vandens panaudojimo galimybės, kaip tvaraus druskos ištekliaus. Ko patys nesitikėjome – kad druska arba dirbtinio jūrinio vandens ruošimas bus viena pagrindinių operacijos kaštų dedamųjų. Turime rasti tvarų druskos šaltinį ir kaip įmanoma pigesnį“, – sakė mokslininkas.

Jo žiniomis, kol kas Lietuvoje komercinį krevečių auginimą vykdo tik viena įmonė, veikianti šalia Rumšiškių.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

05:56
02:21
03:31:44

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT