Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klimato kaita vyksta dešimt kartų greičiau nei bet kada anksčiau per pastaruosius 55 mln. metų

Nusekęs vanduo Gruyere'o ežere
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Nusekęs vanduo Gruyere'o ežere
Šaltinis: 15min
0
A A

Žemėje vyksta vieni didžiausių klimato pokyčių nuo tada, kai išnyko dinozaurai. Tačiau dar didesnę grėsmę žmonėms, gyvūnams ir augalams kelia šių pokyčių greitis. Stenfordo klimato mokslininkai įspėja, kad klimato kaitos sparta šį amžių bus bent 10 kartų greitesnė nei bet kada anksčiau per pastaruosius 55 mln. metų.

Jei tendencijos nesikeis, šie pokyčiai turės reikšmingų pasekmių pasaulio ekosistemai ir dauguma rūšių bus priverstos skubiai prisitaikyti, kad išgyventų, skelbia Phys.org.

Nors dalis pokyčių, kuriuos planeta patirs per artimiausius kelis dešimtmečius, jau yra nulemti ir jų sustabdyti nebeįmanoma, kaip viskas atrodys XXI amžiaus pabaigoje smarkiai priklausys nuo žmonijos veiksmų.

Tokią išvadą priėjo Stenfordo aplinkos ir biologijos mokslininkai prof. Noah Diffenbaughas ir Chrisas Fieldas, o jų darbas skelbiamas žurnale „Science“.

Jie analizavo mokslinę literatūrą apie klimato kaitą ir jos poveikį ekosistemai, o taip pat lygino pastarojo meto stebėjimus ir prognozes su ankstesniais įvykiais Žemėje.

Pavyzdžiui, prieš 20 tūkst. metų, pasibaigus paskutiniam ledynmečiui, planetos temperatūra pakilo 5 laipsniais pagal Celsijų. Tokį pokytį galima palyginti su XX ir XXI amžiaus atšilimo prognozėmis.

Geologiniai duomenys rodo, kad prieš 20 tūkst. metų nuslinkus ledynams augalai ir gyvūnai grįžo į vietoves, kurias prieš tai dengė ledas. Klimatui šylant šie augalai ir gyvūnai toliau judėjo link šiaurės, į vėsesnio klimato zonas.

Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad dėl klimato kaitos augalai ir gyvūnai, norėdami gyventi tokiomis pat sąlygomis kaip gyveno iki tol, turėtų kasmet „pajudėti“ mažiausiai vienu kilometru arčiau šiaurės.

„Iš anksčiau mes žinome, kad ekosistemos tūkstančius metų reaguoja į kelių laipsnių pasaulio temperatūros pokyčius, – sako N.Diffenbaughas. – Tačiau beprecedentė trajektorija, kuria mes šiuo metu judame, verčia tokius pokyčius įvykti per dešimtmečius. Tai yra nurodymas keistis greičiau ir mes jau matome, kad kai kurioms rūšims tokie spartūs pokyčiai yra rimtas iššūkis.“

Vieni aiškiausių įrodymų, kaip pasaulio klimato sistema reaguoja į aukštą anglies dioksido kiekį, gaunami iš paleoklimato tyrimų. Prieš 55 mln. metų anglies dioksido kiekis atmosferoje padidėjo iki lygio, kuris yra panašus į šiandieninį. Arkties vandenyne vasarą nelikdavo ledo, o žemės plotai šiame regione buvo pakankamai šilti, kad ant jų augtų palmės ir gyventų krokodilai.

„Yra du pagrindiniai skirtumai, lyginant situaciją anksčiau ir dabar. Viena, tai klimato pokyčių sparta. Antra, šiandien pokyčius lemia žmogaus veikla – urbanizacija, oro ir vandens užterštumas“, – pastebi mokslininkas.

N.Diffenbaughas ir C.Fieldas taip pat pritaria kitų klimato mokslininkų nuomonei, kad ateityje orų ekstremalumai, tokie kaip karščio bangos, stiprūs lietūs ar audros, bus dar dažnesni ir atšiauresni.

Jų skaičiavimais, jei nesikeis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekiai, 2046–2065 metais Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Rytų Azijoje vidutinė metinė temperatūra pakils 2–4 laipsniais. Esant tokiems atšilimo tempams, pastarojo meto karščio rekordai bus fiksuojami kasmet. O amžiaus pabaigoje net šiauriniame pusrutulyje temperatūra pakils 5–6 laipsniais.

Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad dėl klimato kaitos augalai ir gyvūnai, norėdami gyventi tokiomis pat sąlygomis kaip gyveno iki tol, turėtų kasmet „pajudėti“ mažiausiai vienu kilometru arčiau šiaurės.

Kai kurie klimato pokyčiai jau yra neišvengiami, nes dėl žmonių veiklos į aplinką jau pateko šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir atmosfera bei vandenynai jau įšilo.

„Inertiškumas jau jaučiamas. Net jei visos naujos elektrinės ar gamyklos pasaulyje neišmestų nė kiek aplinkai kenkiančių dujų, mes vis tiek matytume padarinius to, kas įvyko iki dabar“, – sako N.Diffenbaughas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT