Dabar populiaru
Publikuota: 2016 liepos 3d. 11:16

Kodėl, kai karšta, norisi užmušti vienas kitą?

Pyktis
123rf.com nuotr. / Pyktis

Kuo karščiau – tuo blogiau: mokslininkai teigia, kad didelis temperatūros išaugimas padidina konfliktų ir agresijos tikimybę. Kodėl taip yra?

Ūkininkai Brazilijoje labiau linkę užiminėti vienas kito žemę tais metais, kai yra ypatingai drėgna arba neįprastai sausa. Amerikiečiai automobilių garso signalus spaudo dažniau, kai lauke yra karšta. Tropikuose esančiose valstybėse pilietiniai karai dažniau kyla tada, kai yra ypatingai karšta ar sausa, rašo „The Atlantic“.

Atrodo – sutapimai? Tačiau iš tiesų šie įvykiai yra susiję. Prinstono ir Berklio universitetų mokslininkai prieš kelerius metus paskelbė savo tyrimo išvadas, kuriose atskleidžiamas ryšys tarp ryškių klimato svyravimų ir smurto. Jose ne tik apžvelgiami praeities globalūs konfliktai, bet ir įspėjama dėl ateities – juk pasaulis dėl klimato kaitos šyla. Tyrėjai teigia, kad jeigu nebus skubiai imtasi veiksmų planetos šiltėjimui sustabdyti, išaugęs kraujo praliejimas bus dar vienas šalutinis klimato kaitos pokytis.

Tyrėjai atliko 60 ankstesnių studijų meta-analizę. Kai kuriuose jų buvo remiamasi net informacija apie pasaulį, koks jis buvo 10 tūkst. m. pr. Kr. Jie nustatė, kad kai temperatūra nuo vidurkio nukrypsta per vieną standartinį nuokrypį, tuomet tarpasmeninių konfliktų tikimybė padidėja 4 proc., o konfliktų tarp grupių – net 14 proc.

Tyrimo metu buvo analizuojamas beveik visas pasaulis, o prielaidos pasitvirtino abiem atvejais – ir kai būdavo ekstremalūs karščiai, ir kai ekstremalūs šalčiai. Net ir prieš Majų civilizacijos žlugimą ar esminius pokyčius senovės Kinijos dinastijose buvo milžiniškos sausros arba ekstremalūs orai. Per mažąjį ledynmetį, kuris prasidėjo maždaug 1550 m., Europos šalys taip pat buvo linkusios labiau kariauti viena su kita.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atėjus karščiams gyventojai atsivėsina stipriai nusekusioje netoli Prahos esančioje Berounkos upėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vienas iš tyrimo vadovų Solomonas Hsiangas teigia, kad nors nustatyta, jog konfliktai ir klimato kaita yra susiję, mokslininkai nežino, kodėl temperatūros pokyčiai daro žmones karingesniais.

Jie pasiūlė kelias teorijas. Klimato kaita skatina migraciją, o didelėms masėms žmonių judant, jos susiduria su vietos gyventojais ir kyla nesutarimai dėl išteklių bei žemės.

Ekstremalūs orai ankstyvaisiais laikais taip pat galėjo supriešinti žmonių grupes, nes dėl aplinkos sąlygų pokyčių būdavo klaidingai apkaltinami priešai.

Klimato pokyčiai taip pat gali sumažinti produktyvumą. Pavyzdys – tropinių valstybių pilietiniai karai. Per sausrą yra mažiau darbo, tad ir daugiau bedarbių žmonių. Jeigu nori suburti armiją ir nuversti valdžią, tai padaryti žymiai paprasčiau, nes yra daug nieko neveikiančių vyrų, kurie yra ir pikti, nes jų ūkiai kenčia.

Keturi metų laikai sumažina agresiją?

Kiti tyrimai rodo, kad aukšta temperatūra žmones daro priešiškesnius vienas kitam. 2016 m. paskelbtose tyrimo išvadose teigiama, kad šalys su įvairesniu klimatu – kur yra keturi aiškiai išreikšti metų laikai, yra mažiau linkusios į smurtą nei tos, kur visus metu būna karšta. Kodėl taip yra – ne visai aišku, bet mokslininkai turi keletą teorijų.

Ohajaus ir Vrije universitetų mokslininkai teigia, kad iki šiol buvę du modeliai nepaaiškina, kodėl karštis neigiamai veikia žmonių elgesį.

Kuo mažiau svyruoja temperatūra ir kuo karščiau yra, tuo žmonės mažiau save kontroliuoja, mažiau planuoja.

Pagal Bendrąjį agresijos modelį, karštis žmones verčia jaustis nepatogiai ir erzina, todėl jie tampa agresyvesni. Tai gal ir gali paaiškinti kivirčus, bet ne žiauresnius aktus – tokius kaip nužudymai ar karas. Kita teorija – kai šilta, žmonės dažniau būna lauke, o taip atsiranda daugiau progų konfliktams. Tačiau tuomet neaišku, kodėl daugiau smurto būna, kai temperatūra šokteli iki 35 laipsnių, o ne, pavyzdžiui, 24.

Ohajaus ir Vrije universitetų mokslininkai siūlo naują modelį. Jų teigimu, ne tik aukšta temperatūra veda prie smurto, bet ir pati klimato juosta, kuriose sezoniniai temperatūros svyravimai yra menki. Kuo mažiau svyruoja temperatūra ir kuo karščiau yra, tuo žmonės mažiau save kontroliuoja, mažiau planuoja, jų gyvenimo strategijos greitesnės, nes jiems nereikia ruoštis dideliems klimato pokyčiams tarp vasaros ir žiemos.

Tačiau tokiose klimato juostuose gyvenantiems žmonėms gali padaugėti streso dėl parazitų, nuodingų gyvūnų, ligų. Greita gyvenimo strategija reiškia, kad žmonėms ne taip griežtai žiūri į laiką, rečiau naudoja apsisaugojimo priemones nuo nėštumo. Tai reiškia, kad vaikai gimdomi anksčiau ir dažniau, teigia tyrėjai. Mažesnė savikontrolė taip pat veda prie to, kad žmonės dažniau agresyviau reaguoja į aplinką.

Tai nereiškia, kad karšti orai gali tapti agresyvaus elgesio pateisinimu. „Klimatas nesukuria žmogaus, jis yra tik dalis to, kas mums visiems daro įtaką“, – teigia vienas iš tyrėjų profesorius Paulas Van Lange'as.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Varginanti kaitros banga Pakistane
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Varginanti kaitros banga Pakistane

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT