Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 27d. 15:26

Kodėl Lietuvoje dabar šalčiau nei Arkties regione?

Europą sukaustė iš Sibiro atslinkusi šalčio banga
„Scanpix“/AP nuotr. / Europą sukaustė iš Sibiro atslinkusi šalčio banga

Arktinės žiemos metu, kai Saulė šioje pasaulio dalyje nuo spalio iki kovo visiškai nepakyla virš horizonto, temperatūra paprastai svyruoja apie -20 ºC. Bet šiemet per Arktį rieda neįprasta šilumos banga, rašo livescience.com.

Vasario 20 d. temperatūra Grenlandijoje ne šiaip iškopė iš neigiamos zonos – ji, anot Danijos meteorologijos instituto, tokia išsilaikė daugiau nei 24 valandas. O vasario 24 d. pačioje Grenlandijos šiaurėje įšilo net iki 6 ºC. Klimatologai tokį orą socialiniuose tinkluose vadino visaip – „beprotišku“, „keistu“, „bauginančiu“ ir „tiesiog sukrečiančiu“.

Klimato sąlygos, lemiančios tokią keistą temperatūrą tokiame keistame regione nėra unikalios. Tokios šilumos bangos įprastai stebimos maždaug kartą per dešimtmetį, tvirtina ekspertai. Visgi šįkart tame nėra nieko įprasto: paskutinį kartą tokia šilta arktinė žiema buvo stebėta 2016 m. vasarį – tikrai ne prieš dešimtmetį, skelbia JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA). Auganti temperatūra Arkties regione, kartu su greitu jūros ledo tirpimu, sukuria naują grįžtamąją klimato kilpą, kuri gali pagreitinti Arkties regiono atšilimą ir viso Arkties regiono ledo ištirpimą visu dešimtmečiu anksčiau, nei iki šiol prognozavo mokslininkai.

„Išskirtinis reiškinys“ – nuolatinė aukšta temperatūra Arkties regione – vasario 23 dieną buvo paminėta Kalifornijos universiteto Irvine (JAV) klimatologo Zacko Labe „Twitter“ juostoje. Anot jo, šiemet stebimos Arkties temperatūros yra gerokai aukštesnės už vidutines.

Vasario 24 d. temperatūra Grenlandijos šiaurėje (+6 ºC) buvo aukštesnė nei didžiojoje Europos dalyje. Lietuvoje tą dieną šalo iki -15 ºC. Klimato kaitą stebinčios organizacijos „Berkeley Earth“ tyrėjas fizikas Robertas Rohde savo „Twitter“ žinutėje pateikė Europos žemėlapį, kuriame mėlynai pažymėtos tos Europos vietos, kuriose tą dieną buvo šalčiau, nei šiauriausiame Grenlandijos taške.

Vėliau jis išplatino dar vieną žinutę: per 2018 metus (iki vasario 26 d.) temperatūra Moriso Džezupo kyšulyje (Grenlandija) aukščiau vandens užšalimo taško buvo pakilusi 61 valandą. Paskutinis rekordas – 16 valandų teigiamos temperatūros iki balandžio pabaigos – buvo registruotas 2011 metais.

Šilumos bangas, Arkties regioną aplanko tuomet, kai sustiprinti vandenyno srovių bangavimai – o vandenynų srovės yra tarsi konvejeriai, po visą planetą nešiojantys šilumą ir kritulius – susiduria su stipriomis audromis Atlanto vandenyno šiaurėje, tvirtina NOAA okeanografas Jamesas Overlandas. „Jos atnešą šilumą ir drėgmę iš pietų į Arkties centrą“, – pridūrė mokslininkas.

„Kažką panašaus praeityje stebėdavome maždaug kartą per dešimtmetį, tačiau tai bus antras toks ryškus šio reiškinio pavyzdys per kelis pastaruosius metus. Šį kartą skirtinga tai, kad Arktyje turime mažiau ir plonesnį ledą. Kai iš pietų atnešamas šiltesnis oras, jis ataušta ne taip greitai kaip anksčiau“, – aiškino mokslininkas.

Jūrų ledas, dengiantis Arkties regioną, plonėja didesniu greičiu nei prognozuota ir per kelerius pastaruosius metus pasiekė rekordines žemumas. 2017 m. pasiekta tokia riba, kad NOAA savo kasmetinėje „Arkties raporto kortelėje“ nurodė, jog šis regionas veikiausiai niekada nebegrįš į savo kadaise įprastą „nuolat užšalusią“ būseną. Kai nėra aušinančio ledo masės, šiltas oras, plūstantis iš pietų, gali nukeliauti toliau į šiaurę ir ten užsibūna ilgiau, o dėl to dar labiau skatinamas ledo tirpimas.

„Gali būti, kad Arkties ledą prarandame greičiau, nei tikėtasi“, – sakė jis.

Ledo tirpimo bėgant laikui mastą galima aiškiai pamatyti Z.Labe dar 2016 m. lapkritį publikuotame „Twitter“ vizualizuotame įraše, parodančiame, kaip nuo 1979 m. kito storesnio ir paprastai senesnio jūros ledo plotai.

Apskritai Žemė sparčiai šyla: metai nuo 2014 iki 2017 paeiliui pasižymėjo tuo, kad buvo šilčiausi per klimato stebėjimo istoriją, o Arkties regione temperatūra kilo dukart greičiau nei bet kurioje kitoje planetos vietoje. NOAA apie tai neseniai skelbė savo svetainėje. Dėl to su niekada neregėtai iššūkiais susiduria ne tik Arkties regiono laukinė gamta, bet ir vietos gyventojai, kurių gerovė priklauso nuo Arkties ekosistemų – vien Aliaskos pakrantėje tokių gyvena daugiau nei 40 000.

„Didžiausią susirūpinimą man kelia tai, kad šios šilto oro invazijos tampa vis labiau įprastomis ir vis intensyvesnėmis“, – sakė R.Rohde.

„Tai leidžia manyti, kad Arkties atšilimas jau peržengė ribą, kuomet nebegalime tikėtis, kad ašigalių orų srovės palaikys istorines klimato tendencijas šiaurinėse platumose. Klimato dinamikos destabilizacija ties Šiaurės ašigaliu gali sukelti ekstremalesnius žiemiškų orų svyravimus šiaurinėse vidutinėse platumose ir dar labiau greitins Arkties ledo tirpsmą“, – sakė fizikas.

Anksčiau klimatologai prognozavo, kad visas Arkties regiono ledas ištirps maždaug apie 2060 metus, teigė J.Overlandas. Bet įvertinus tai, ką mokslininkai mato dabar, tikėtina, kad Arktis visą savo ledą praras dešimtmečiu anksčiau.

„Jūrų ledo praradimo galima tikėtis ne per 40, o per 20 metų“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT