Kad ir koks svarbus mažylio gyvenimo momentas bebūtų, jo atsiminimas vaiko atmintyje po kelių mėnesių išnyksta, atkreipia dėmesį NBCnews.com.
Mokslininkai, ilgai aiškinęsi, kodėl nesugebame prisiminti nieko, kas įvyko iki 3 metų, „vaikystės amneziją“ aiškina nervinių ląstelių hipokampe (smegenų žievės dalyje) augimo sparta. Hipokampas – smegenų žievės regionas, atsakingas už naujų patirčių „įrašymą“ į ilgalaikę atmintį.
Tyrimas praėjusį penktadienį buvo pristatytas kasmetiniame Kanados neuromokslų asociacijos susitikime.
Tyrimo bendraautorius Paulas Franklandas, Toronto vaikų ligoninės mokslininkas, teigia, kad mažieji kurį laiką prisimena svarbius savo gyvenimo įvykius, tačiau ilgainiui jų prisiminimai išnyksta.
„Jie negali suformuoti stabilių ilgalaikių prisiminimų iš to, kas įvyko pirmaisiais keliais savo gyvenimo metais“, – tikina mokslininkas.
Įtarimų, kad dėl prisiminimų mozaikos ir trūkstamų jos dalių iš vaikystės atsakingas ne kas kitas, o hipokampas, būta jau anksčiau, teigia profesorius Ericas Kandelis iš Kolumbijos universiteto Kavli smegenų tyrimų instituto.
„Hipokampas bręsta lėtai ir, ko gero, visiškai subręsta tik vaikui sulaukus 3–4 m. Dvimečiai ar trimečiai gali atsiminti tai, kas įvyko pakankamai neseniai, tačiau tam, kad šie prisiminimai tvarkingai įsitaisytų ilgalaikės atminties saugykloje, reikalingas visiškai išsivystęs hipokampas“, – aiškina tyrėjas.
Vis dėlto, kas iš tikrųjų dedasi mažylio smegenyse, niekas nežino. P.Franklando įtarimu, prisiminimai nukeliauja į ilgalaikės atminties saugyklą, tik, liaudiškai tariant, yra netvarkingai patalpinami. Hipokampas negeba atgaminti, kur tiksliai juos išsaugojo ypač spartaus pirmųjų gyvenimo metų vystymosi laikotarpiu.
Hipokampui bręstant didžiuliai naujų neuronų kiekiai įtraukiami į jau egzistuojančias schemas. Labiausiai tikėtina, kad vykstant visai šiai pertvarkai smegenys „pamiršta“, kur padėjo prisiminimus.
Kai vystymosi tempai sulėtėja, smegenys gali geriau susekti, kur viskas patalpinta. Taigi vaikui ūgtelėjus ilgalaikė atmintis gerėja.
