Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 4d. 11:55

Kokios būna vakcinos ir kuo išskirtinė mRNR vakcina nuo COVID-19?

Vakcinos parengimas injekcijai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vakcinos parengimas injekcijai

Laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai kviečia iš arčiau susipažinti su koronaviruso vakcinomis. Vakcinos skiriasi pagal savo veikimo principus. Vienos jų – gyvo, kitos – negyvo patogeno vakcinos. Taip pat egzistuoja rekombinantinės, tačiau šiuo metu naudojama mRNR vakcina veikia dar kitokiu principu.

Koronavirusas turi RNR genomą. Tai – viengrandė molekulė, kurioje užkoduota visa genetinė viruso informacija. Tyrėjai paėmė koronaviruso RNR grandinę ir iškirpo geną, kuris koduoja jo paviršiaus spyglinį S baltymą. Šis spyglinis baltymas leidžia virusui patekti į mūsų ląsteles. Būtent šis genas, koduojantis baltymą, suleidžiamas skiepijantis nuo koronaviruso.

„Ir tada ląstelei atrodys, kad čia atėjo lyg ir virusas, tik kad jo fragmentas. Jos pradės sintetinti tą baltymą, jis bus išskiriamas, imuninė sistema jį pamatys ir sureaguos. Ir jau ji žinos, kaip prieš tą spyglinį baltymą reaguoti“, – aiškina onkoimunologas dr. Marius Strioga.

Jis taip pat paaiškina, iš kur kyla mitas, kad vakcinose yra beždžionių medžiagos: „Buvo sugalvota panaudoti rekombinantinius virusus, vadinasi, padaryti taip, kad iš kažkokio patogeno, tarkim, iš koronaviruso, tu išimi jo spygliuką koduojantį geną ir įterpi jį į genomą viruso, kuris šiaip yra nekenksmingas ir dar papildomai nukenksmintas. Tarkim, į adenoviruso genomą. Taip veikia dabar kuriama „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, tik tenai adeno virusas paimtas ne žmogaus, o šimpanzės. Vėl čia sąmokslo teorijoms daug fantazijai yra vietos: šimpanzės virusas... Ko gero, mes virsim šimpanzėmis po to“.

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT