Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kompiuteris išsprendė 120 metų mokslininkus kankinusią biologijos mįslę

Mokslininkai dirba su kompiuteriu (asociatyvi nuotr.)
Sca / Mokslininkai dirba su kompiuteriu (asociatyvi nuotr.)
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar gali kompiuterių programinė įranga išrasti mokslines teorijas arba idėjas? Į šį klausimą atsakė Michaelis Levinas ir Danielis Lobo – du kompiuterių mokslininkai iš Tuftso universiteto Masačusetse (JAV), kurie suprogramavo kompiuterį taip, kad šis sugalvotų vienos iš didžiausių biologijos paslapčių mokslinę hipotezę.

Biologijos mįslė – kaip genai iš smulkiomis dalimis supjaustytos plokščiosios kirmėlės regeneruosi į naują organizmą?

Šis klausimas daugiau nei šimtmetį nedavė ramybės garsiausiems žmonijos protams, o du mokslininkai jį svarstyti pasirinko todėl, kad klausimas pasirodė „neįtikėtinai įdomus“.

Jau po trijų dienų skaičiavimo programinė įranga sukūrė esminį genetinio tinklo kodą, kuris atitiko šimtus tikrų eksperimentų, esančių duombazėje.

„Šie kirminai iš esmės yra nemirtingi – galite juos pjaustyti ir jie nuolatos formuos naujus organizmus, – M.Levinas sakė „Popular Mechanics“. – Atsakymas į klausimą, kodėl taip vyksta, gali būti raktas į regeneracinę mediciną ar save sutaisančius robotus.“

Mokslininkų sukurta programa buvo sukonstruota taip, kad nuolatos atkartotų realaus gyvenimo tyrimus, kaskart darydama minimalius patobulinimus. Su milžiniškomis dvejetainėmis smegenimis, kurioms nereikia nei maisto, nei miego, kompiuteris galėjo sugeneruoti kur kas daugiau hipotezių, nei žmonės.

Kompiuteris kvestionavo, kaip genai susijungia tarpusavyje ir kaskart simuliavo naują teoriją. Jeigu rezultatai priartėdavo prie realaus gyvenimo duomenų, kompiuteris ta kryptimi žengdavo dar vieną žingsnį, o jeigu ne – pakeisdavo kursą.

Po trijų dienų eksperimentavimo programinė įranga sukūrė esminį genetinio tinklo kodą, kuris atitiko šimtus tikrų eksperimentų, esančių duombazėje.

Trys dienos yra neįtikėtinai trumpas laikas, tačiau tam, kad būtų sukurta programa, prireikė ne vienerių metų. Iki tol, kol programinė įranga galėjo apdoroti duomenis, reikėjo standartizuotos kompiuterinės kalbos, taip pat ir surinkti duomenis iš labai didelio kiekio iki tol vykdytų mokslinių tyrimų.

Tik turėdama tinkamą medžiagą programinė įranga pateikė sprendimą.

Toliau mokslininkai ketina panaudodami tą patį atvirkštinės inžinerijos metodą jį pritaikyti kitose mokslo srityse, artimiausias laukiantis klausimas – metastazės – kaip vėžys išplinta po organizmą.

Tyrimas išspausdintas „PLOS Computational Biology“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT