Žirnio dydžio struktūra pasiekė tokį išsivystymo lygį, kokį pasiektų devynių savaičių embriono smegenys. Tačiau Austrijos mokslų akademijos Molekulinės biotechnologijos instituto mokslininkų kūrinys mąstyti negali, skelbia BBC.
Visgi neuromokslininkai austrų pasiekimus vadina stulbinamais ir neįtikėtinais, mat žmogaus smegenys yra laikomos vienomis sudėtingiausių struktūrų visatoje.
Austrai mokslininkai ankstyvąsias smegenų vystymosi stadijas atkūrė pasinaudoję embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis arba suaugusio žmogaus odos ląstelėmis, kad atkurtų embriono dalį, kuri išsivysto į smegenis ir stuburo smegenis. Vėliau šių dirbtinių smegenų augimas buvo stimuliuojamas, o ląstelės augdamos išsiskirstė į atskiras smegenų zonas – žievę, tinklainę, ankstyvos stadijos hipokampą (išsivysčiusio žmogaus smegenyse ši zona atlieka svarbų vaidmenį atminties procese).
Mokslininkų teigimu, šios laboratorijoje užaugintos smegenys vystėsi panašiai (nors neidealiai taip pat), kaip embriono smegenys iki 9-os nėštumo savaitės. Praėjus dviem mėnesiams audiniai pasiekė maksimalų dydį – apie 4 mm. Šios miniatiūrinės smegenys išgyveno beveik metus, tačiau daugiau nebeaugo. Jos neturėjo kraujo tiekimo, tik smegenų audinį, taigi negaudamos maistingųjų medžiagų ir deguonies jos negalėjo toliau vystytis.
Tokie smegenų tyrimai ateityje padės aiškintis smegenų vystymosi sutrikimus ir įvairias ligas, tokias kaip šizofrenija ar autizmas.
