Mokslininkai iki šiol vidutinį ledo tirpimo greitį vertino pagal 20 metų vidurkį. Pagal jį buvo prognozuota, kad žemyno ledas turėtų tirpti dvigubai lėčiau, nei užfiksavo Europos kosmoso agentūros palydovas „CryoSat“.
Ašigalius dengiančio ledo tirpsmas – pagrindinė priežastis, kodėl kyla vandens lygis vandenynuose. NASA yra perspėjusi, kad dėl vandens lygio kilimo gyvenamąsias vietas būtų priversti palikti milijonai žmonių.
„Smarkiai plonėjantis ledas Vakarų Europoje kelia nerimą, – sakė jis. – Tai yra aiškus įrodymas, kad šioje planetos vietoje vyksta dideli pokyčiai.“
Didžiosios Britanijos Poliarinio stebėjimo ir modeliavimo centro tyrėjai paskelbė, kad Amundseno jūroje, Antarktidos vakaruose, ledynai tirpsta itin sparčiai.
Anot Lydso universiteto profesoriaus Andrew Shepherdo, 2010-aisiais paleistas palydovas „CryoSat 2“ leido mokslininkams tyrinėti Antarktidos krantus ten, kur nepavykdavo ankstesnių misijų metu.
„Smarkiai plonėjantis ledas Vakarų Europoje kelia nerimą, – sakė jis. – Tai yra aiškus įrodymas, kad šioje planetos vietoje vyksta dideli pokyčiai.“
Nuo 2010 iki 2013 m. Vakarų ir Rytų Antarktida bei Antarktidos pusiasalis atitinkamai prarado 134 milijardus, 3 milijardus ir 23 milijardus tonų kasmet. Vien šis Antarktidoje ištirpęs ledas kasmet vandens lygį vandenynuose pakelia 0,45 mm.
