Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lenkijos mokslininkai neperšaunamas liemenes gamins iš skysčio

Įprasta neperšaunama liemenė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Įprasta neperšaunama liemenė (asociatyvinė nuotrauka)
Šaltinis: LRT Televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
0
A A

Lenkijos karinio centro mokslininkai sako išradę technologiją, kuri leis neperšaunamas liemenes gaminti iš specialiaus skysčio. Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai, kurie priklausomai nuo smūgio jėgos ir trukmės staiga gali tapti neįveikiamai klampūs.

„Moratex“ centro bandymų įraše demonstruojama, kad kulka paskęsta maiše. Iš tikrųjų ji įklimpsta į spąstus, nes maiše esantis skystis staiga sukietėja ir kulkos sukeltą jėgos bangą išsklaido susigrankščiuodamas.

Tokie šarvai būtų daug veiksmingesni už įprastus, nes į pavojingą tašką pasiųsta kulka ne tik nepramuša taikino, bet atsitrenkusi praranda net ir jėgą, kuri vis dar galėtų pakenkti žmogaus kūnui.

Lenkijos saugumo technologijų centras „Moratex“ sako tokias liemenes galintis pagaminti.

„Mes kalbame apie saugumo priemones, kurių vartotojas galėtų pats nejausti. Svarbu, kad priemonės netrukdytų, nesulėtintų judesių, bet padidintų gebėjimus“, – sako „Moratex“ instituto direktoriaus pavaduotojas Marcinas Strusczykas.

Tokie šarvai būtų daug veiksmingesni už įprastus, nes į pavojingą tašką pasiųsta kulka ne tik nepramuša taikino, bet atsitrenkusi praranda net ir jėgą, kuri vis dar galėtų pakenkti žmogaus kūnui.

Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai. Įprasti skysčiai, tokie kaip vanduo, negali pateikti staigmenos, nes kuo stipriau smogsi, tuo labiau skystį deformuosi.

Tačiau ne Niutono skysčiai paslaptingesni, jų deformacija labai skiriasi nuo smūgio jėgos ar trukmės. Jie staiga gali tapti neįveikiamai klampūs.

„Didžiausias iššūkis kaip skystį priversti veikti skirtingose aplinkybėse. Juk kulkos pasiekia ir 920 m/s greitį ir gerokai mažesnį – 450 m/s. Reikia, kad skystis suveiktų abiem atvejais. Atrodo, mums pavyko“, – džiaugias M.Strusczykas.

Lenkai savo kūrinį vadina STF – deformacijos metu sutirštėjančiu skysčiu. Kokia tiksli tokio skysčio sudėtis, žino tik „Moratex“ centras ir Varšuvos karinės ginkluotės instituto mokslininkai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Lenkija
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT