Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvis sprendžia apie 200 mln. žmonių kamuojančią problemą

Silpnumas, greitas nuovargis, dusulys fizinio krūvio metu, kojų tinimas – tai pirmieji mitralinio vožtuvo nesandarumo ligos požymiai, kuri pasiekia apie 2-3 procentus visos populiacijos. Prireikus operacijos, įprastai ji atliekama atveriant krūtinės ląstą, tačiau pastaruoju metu vystomi mažiau invaziniai vožtuvo korekcijos būdai.
Gediminas Gaidulis
Gediminas Gaidulis / Asmeninio archyvo nuotr.

Gediminas Gaidulis – vienas iš jaunųjų mokslininkų, kuris taikydamas skaitmeninio modeliavimo žinias, prisideda prie siekio pagelbėti šią širdies ydą turintiems žmonėms, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Biomechanikos inžinerijos katedros doktorantas Gediminas Gaidulis nusprendė geriau pažinti mitralinio vožtuvo biomechaniką, elgesį esant vožtuvo nesandarumui ir atlikus jo korekciją. Taikydamas skaitinį modeliavimą, jis nusprendė atlikti tyrimus, kurie galėtų padėti tiksliau diagnozuoti mitralinio vožtuvo nesandarumą, prognozuoti šios ligos eigą ir padėti parinkti tinkamą gydymą išvengiant krūtinės ląstos atvėrimo.

Vožtuvo veikla simuliuojama kompiuteriu

„Domėjimąsi šia tema paskatino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas, habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis. Neseniai jis vienas pirmųjų pasaulyje pradėjo taikyti naują kardiochirurgijos metodą, leidžiantį per nedidelį pjūvį, nestabdant paciento širdies, prisiūti nutrūkusias mitralinio vožtuvo chordas. Daug kur pasaulyje mitralinio vožtuvo nesandarumo korekcija atliekama atviros širdies operacijos metu, kai prapjaunamas krūtinkaulis, stabdoma širdies veikla ir tik tuomet tvarkomas vožtuvas. Akivaizdu, kad naujasis metodas gerokai mažiau traumuoja pacientą“, – sako G.Gaidulis.

Pasak VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros doktoranto, kadangi gydymo būdas ypač naujas – dalis tokios procedūros biomechaninių aspektų vis dar yra nežinomi. „Kaip ir naudojantis visomis naujomis technologijomis, taikant šį metodą chirurgams kyla daug klausimų. Jiems svarbu žinoti kurioje vietoje daryti pjūvį, kiek reikia siūlių, kokia jėga jas įtempti ir pan. Būtent skaitinis modeliavimas ir gali padėti šiuo atveju – kompiuteriu modeliuojant vožtuvo veiklą prieš ir po virtualios operacijos, galima prognozuoti tikros operacijos rezultatus ir tinkamai ją suplanuoti. Aptarėme šią viziją su prof. A. Aidiečiu ir ryžomės imtis mitralinio vožtuvo skaitinio modeliavimo tyrimo“, – sako G. Gaidulis.

Siekiant paskatinti ir toliau vystyti šiai problemai skirtą sprendimą, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmones vienijanti asociacija „Infobalt“ G.Gaiduliui skyrė 1600 Eur stipendiją. Ji buvo įteikta kartu su Lietuvos mokslų akademija jau aštuntąjį kartą organizuojamoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Joje buvo apdovanota net 10 jaunųjų mokslininkų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius