Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 5d. 16:49

Lietuviški mokslo pasiekimai traukia pinigus iš užsienio

Gintarė Černiauskaitė sukūrė 3D spausdinamus įtvarus
V.Neverausko / 15min nuotr. / Gintarė Černiauskaitė sukūrė 3D spausdinamus įtvarus

Lietuvos mokslininkai unikaliais išradimais toliau stebina akademinę ir verslo bendruomenes. Konferencijoje „Lietuvos žinių eksportas – naujausi išradimai pasauliui“ buvo pristatyti net 3 lietuvių autorių išradimai, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas „OPEN R&D Lietuva“ numato, kad vien bendradarbiaujant su JAV 5 metų perspektyvoje gali būti pritraukta apie 1-3 mln. eurų užsienio investicijų. Konferencijoje taip pat pristatyta neseniai pasirašyta sutartis su CERNER korporacija – didžiausia sveikatos srities IT įmone pasaulyje – dėl investicijų į tyrimus, skirtus visuomenės sveikatinimo didinimui Lietuvoje, LSMU steigiant specialų centrą ir sukuriant Kaune 1000 papildomų darbo vietų.

Spausdinti įtvarai leis sugyti greičiau

Vilniaus dailės akademijos (VDA) dizaino doktorantūros studentės bei Dizaino katedros lektorės Gintarės Černiauskaitės sukurti „EXO x3M“ 3D spausdinti įtvarai vartotojams padės išvengti įprastų reabilitacijos metu kylančių problemų ir tuo pačiu – pagreitins gijimo procesus.

„Dabartiniai rinkoje naudojami gipsai ir įtvarai sukelia potraumines komplikacijas – raumenų nykimą, sąnarių sustingimą bei odos problemas, apsunkina atviro kaulo lūžio gydymą. Reabilitacija ypač svarbi norint sutrumpinti bendrą gydymo laiką ir išvengti potrauminių komplikacijų – sąnarių sustingimo, raumenų masės mažėjimo ir kt“, – sako išradimo autorė.

3D skenavimo ir spausdinimo būdu pagaminti pirmieji tokie įtvarai pasaulyje suteiks galimybę atlikti reabilitacines procedūras nenuimant įtvaro ir taip paankstinant reabilitacinių procedūrų taikymą gydymo metu. „EXO x3M“ naujos kartos įtvarų serija – tai pilnos imobilizacijos įtvarai kaklui, rankai, riešui ir pirštui. Įtvarų dizaino ir gamybos sprendimai lėmė itin mažą įtvarų svorį. Rankos įtvaras sveria vos 6, o piršto – 4 gramus.

Ligas diagnozuos programėlė

Taip pat konferencijos metu pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų sukurta mobilioji programėlė „Voice Screen“, kuri įvertina galimus balso sutrikimus ir padeda anksčiau diagnozuoti ligas. „Programėlė atlieka automatinę balso signalo analizę ir, įvertinusi šešis skirtingus balso funkcijos parametrus, apskaičiuoja akustinį balso kokybės indeksą. Jis ir leidžia objektyviai išmatuoti galimus balso pokyčius bei pateikia atitinkamas rekomendacijas“, – sako L.Matusevičienė, LSMU Plėtros tarnybos vadovė.

Pasak jos, neretai net neįtariama apie ligas, prasidedančias nuo paprasčiausių simptomų: „Įvairūs balso sutrikimai, užkimimas vargina beveik 10 proc. visų žmonių. Priežastis gali būti ne tik įprastos peršalimo ligos ar balso nuovargis po didelio krūvio. Balso sutrikimai gali būti susiję ir su nepiktybiniais ar piktybiniais gerklų navikais. Dažnai užkimimas yra ir ankstyvas gerklų vėžio simptomas“, – pabrėžė moteris.

Išmanios pakuotės ir vandens dezinfekcija – jau dabartis

Renginyje pristatytos ir išmanios pakuotės, sukurtos KTU mokslininko dr. Pauliaus Pavelo Danilovo. Mokslininko teigimu, tai inovacija, padėsianti mažinti užterštumą, nes suirs kartu su išmetamu maistu.

„Išmanios pakuotės, kurios suyra išmestos su maistu ir tampa trąša, nebėra ateitis. Mūsų tyrimai rodo, kad gaminant pakuotes iš celiuliozės darinių, galima pasiekti labai efektyvių ir draugiškų gamtai sprendimų. Mūsų tikslas sukurti tokį produktą, kuris ne tik būtų ekologiškas, bet ir padėtų išlaikyti maistą šviežią, pasižymėtų antioksidacinėmis ar antibakterinėmis savybėmis“, – pasakoja P.Danilovas.

MITA nuotr./Šių maišelių skaidrioji dalis – ne paprastas plastikas, o biologiškai skaidus polimeras, sukurtas P.P.Danilovo
MITA nuotr./Šių maišelių skaidrioji dalis – ne paprastas plastikas, o biologiškai skaidus polimeras, sukurtas P.P.Danilovo

Tačiau šios pakuotės – ne vienintelis KTU išradimas. Spaudos konferencijoje taip pat pristatyta ir vandens dezinfekcijos technologija, dezinfekuojanti vandenį, panaikindama jame esančius mikroorganizmus ir apsauganti jį nuo antrinės mikrobiologinės taršos.

„Open R&D Lietuva“ padeda rasti investuotojus užsienyje

Kęstutis Šetkus, MITA direktorius, pabrėžia, kad plėtojantis pažangioms mokslo inovacijoms, investicijos iš Lietuvos arba užsienio bei glaudaus bendradarbiavimo su verslu galimybės tampa itin svarbūs faktoriai. Mokslo pažanga tiesioginį poveikį taip pat turi ir verslo perspektyvoms. Todėl 2014 m. įkurtas atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas „OPEN R&D Lietuva“, kuruojamas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA).

„Šioje platformoje sutelkta aukščiausios kokybės infrastruktūra, dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai bei partneriai. Atviros prieigos laboratorijos yra aprūpintos pažangiausiomis technologijomis tam, kad jose dirbantys mokslininkai įgyvendintų savo idėjas, grįstas moksliniais tyrimais, būtų kuriamos bei tobulinamos technologijos, atliekami moksliniai eksperimentai,“ – teigia K. Šetkus.

MITA/MITA direktorius K. Šetkus
MITA/MITA direktorius K. Šetkus

MITA vadovas priduria, kad bendradarbiavimas su užsienio įmonėmis, universitetais bei investuotojais plėtojasi itin sklandžiai bei leidžia daryti prielaidas, kad ateityje tai atneš itin reikšmingų Lietuvai rezultatų.

„Šiuo metu vyksta aktyvus bendradarbiavimas su Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Švedijos, Airijos bei Austrijos verslo įmonėmis. Taip pat kuriame ryšius su Japonijos universitetais. Užmegzti ryšiai su JAV atvėrė galimybes pasiekti įmones šioje rinkoje, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „JAV International Association of Innovation Professionals“. Skaičiuojame, kad bendradarbiaujant su JAV 5 metų perspektyvoje gali būti pritraukta apie 1-3 mln. eurų investicijų“, – komentuoja K. Šetkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:07
01:20
02:44

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT