Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 27d. 11:26

Lietuvos mokslininkai įspėja: ligoninių lovos užsipildys lapkritį, gali vystytis čekiškas scenarijus

COVID-19 korpusas Panevėžio ligoninėje iš vidaus
Rimvydo Ančerevičiaus nuotr. / COVID-19 korpusas Panevėžio ligoninėje iš vidaus

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis pačiu pesimistiškiausiu, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Anot jų, šalyje pradeda dominuoti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, todėl viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes, rašoma pranešime spaudai.

Atlikę galimų atvejų modeliavimus tyrėjai pastebi, kad, jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjo mėnesį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių. Tik taip pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad COVID-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų. Pesimistiniu scenarijumi šis lovų skaičius būtų pilnai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje (žr. 1 ir 2 pav. scenarijus A).

LSMU/LEI iliustr./1 pav. Paros užsikrėtimų dinamika
LSMU/LEI iliustr./1 pav. Paros užsikrėtimų dinamika
  • A ir B scenarijai, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo per parą naujų užsikrėtimų padaugėja 5,8 proc., o hospitalizuotų ligonių yra 8 proc. nuo visų užsikrėtusių (A) ir 5 proc. (B). Po karantino priemonių įvedimo (2020-11-03 scenarijui A ir 2020-11-12 scenarijui B) užtikrinamas -2 proc. paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. Plona mėlyna linija parodytas paros užsikrėtimų prieaugis, žalia stora linija – paros užsikrėtimų prieaugis glotnintas 15 parų slenkančiu vidurkiu. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.
LSMU/LEI iliustr./2 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika scenarijams A ir B
LSMU/LEI iliustr./2 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika scenarijams A ir B
  • Pacientų hospitalizavimo dinamika scenarijams A ir B, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 5,8 proc., o hospitalizuotų pacientų yra 8 proc. nuo visų užsikrėtusių (A) ir 5 proc. (B). Po karantino priemonių įvedimo (2020-11-03 atvejui A ir 2020-11-12 atvejui B) užtikrinamas -2 proc. paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

Jei būtų hospitalizuoti 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną (1 ir 2 pav. scenarijus B).

Nors Lietuvoje įvedama vis daugiau prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos lygį, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų. Tokiu atveju COVID-19 pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti perpildytas anksčiau, nei planuojama.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų miestų ligoninėse COVID-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.

Jei Lietuvoje būtų išlikę spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijos, kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc., o hospitalizuotų ligonių būtų 8 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau – apie gruodžio 15 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus C). Jei reikėtų hospitalizuoti tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 31 dieną (3 ir 4 pav. scenarijus D).

LSMU/LEI iliustr./3 pav. Paros užsikrėtimų dinamika atvejams C ir D
LSMU/LEI iliustr./3 pav. Paros užsikrėtimų dinamika atvejams C ir D
  • Paros užsikrėtimų dinamika atvejams C ir D, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 3 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (atvejis C) ir 5 % (atvejis D). Po karantino priemonių įvedimo (2020-12-15 atvejui C ir 2020-12-31 atvejui D) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. Plona mėlyna linija parodytas paros užsikrėtimų prieaugis, žalia stora linija - paros užsikrėtimų prieaugis glotnintas 15 parų slenkančiu vidurkiu. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.
LSMU/LEI iliustr./4 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika atvejams C ir D
LSMU/LEI iliustr./4 pav. Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika atvejams C ir D
  • Hospitalizuotų pacientų skaičiaus dinamika atvejams C ir D, kai iki karantino priemonių sugriežtinimo paros užsikrėtimų santykinis padidėjimas 3 %, o hospitalizuotų pacientų yra 8 % nuo visų užsikrėtusių (atvejis C) ir 5 % (atvejis B). Po karantino įvedimo (2020-12-15 atvejui C ir 2020-12-31 atvejui D) užtikrinamas -2 % paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. „o“ pažymėtos karantino griežtinimo datos.

Mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolesnės pandemijos eigos Lietuvoje kol kas neįmanoma – iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų patikimai prognozuoti pandemijos eigą po savaitės ar vėliau. Jų teigimu, šalyje daug kas priklausys ir nuo vyriausybės sprendimų, taip pat gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos lygio. Šiuo metu atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Video

00:52
01:40
01:15

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT