Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 16d. 12:51

Lietuvos mokslininkų asociacijos narys: skubotai liejant lėšas į mokslą daug išsitaškys

Dainius Martuzevicius
Asmeninio archyvo nuotr. / Dainius Martuzevičius

Šių metų birželio pradžioje Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos parengtą Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Jis bus įgyvendinamas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šiame plane tarp penkių prioritetų patenka inovacijos ir moksliniai tyrimai, kuriems numatyta daugiau kaip milijardas eurų.

Pasaulio lietuvių mokslininkus vienijančios asociacijos „Futura Scientia“ narys, Kauno technologijos universiteto profesorius Dainius Martuzevičius svarsto, ar šios lėšos bus skirtos prasmingiems projektams, kurie atneš esminį proveržį. Pasak mokslininko, vien finansavimas betonui ir įrangai be aukščiausio lygio žmogiškojo kapitalo nesukuria pridėtinės vertės. Su prof. D.Martuzevičiumi aptariame šio plano veiksmingumą ir poveikį šalies mokslui.

– Vienas iš penkių Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane įvardytų prioritetų – inovacijos ir moksliniai tyrimai. Jiems numatyta 989 mln. eurų ir papildomi 185 mln. eurų naujoms investicijoms. Kaip tai vertinate?

– Asociacija „Futura Scientia“ visuomet akcentuoja, kad ilgalaikis aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ekonomikos sektoriaus augimas įmanomas tik grindžiant šį augimą inovacijomis ir moksliniais tyrimais. Todėl šiame kontekste matyti atskirą dalį lėšų MTEP veiklai yra natūralu. Tačiau yra du esminiai klausimai. Pirmasis – ar šių lėšų skiriama pakankamai, turint omenyje, kad bendras paketas apims 16 mlrd. eurų. Jei galutinė suma yra iš tiesų tokia, tada bendras santykis per žemas. Jei beveik 1 mlrd. numatytas pirmajame 6,3 mlrd. etape, apimtis gana adekvati. Tačiau DNR planas turi būti ilgalaikis, nes, įnešus didelę pinigų sumą vieną kartą, vėliau sėdama į finansinę duobę, o gražioji infrastruktūra renka dulkes (kaip nutiko 2016–2017 metais).

Kitas svarbus klausimas – ar lėšos bus skirtos prasmingiems projektams. Tiek mokslininkai, tiek verslo atstovai gana įtariai žiūri į „betoninius“ infrastruktūros projektus. Praeito dešimtmečio pradžioje į MTEP infrastruktūrą „Slėnių“ programoje investuota nemažai, tačiau daugelyje sričių nematome esminio proveržio. Tai turėjo būti pamoka, kad vien finansavimas betonui ir įrangai be aukščiausio lygio žmogiškojo kapitalo nesukuria pridėtinės vertės. Mūsų asociacija nori tikėtis, kad ankstesnių programų trūkumai buvo kritiškai reflektuoti, o pamokos išmoktos tiek politiniame, tiek administraciniame lygmenyje.

– Kaip skelbia Finansų ministerija, šis planas bus įgyvendinamas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kaip manote, ar įmanoma per tokį laiką pasiekti realių, apčiuopiamų rezultatų, sukurti pridėtinę vertę?

– Asociacijos nuomone, bet koks mokslinis finansavimas turi būti susietas su tinkama tarptautinio lygio ekspertize. Per tokį trumpą laiką neįmanoma suorganizuoti paraiškų teikimo ir vertinimo proceso. Panašu, kad galbūt sąmoningai skubama siekiant uždėti varneles finansavimo skirstymo ataskaitose. Tiek tarptautinė, tiek Lietuvos patirtis „Slėnių“ programoje rodo, kad finansavimas be tinkamos ekspertizės neatneša norimos ilgalaikės pridėtinės vertės. Panašių programų vykdymas JAV užtrunka bent penkerius metus: pradedant nuo viešos diskusijos ir bendrų gairių koregavimo, toliau einant prie didelio kiekio glaustų pirminių paraiškų (angl. pre-applications) atrankos, tada tęsiant atranką iš mažesnio kiekio pilno formato paraiškų ir tik tuomet finansuojant finalininkus. Finansuojama mažiau nei 10 proc. pirminių paraiškų, kas laiduoja galutinių projektų kokybę.

– Kas Jums ir asociacijai „Futura Scientia“ kelia didžiausią nerimą?

– Vienas pagrindinių nerimo objektų – įgyvendinamų projektų kokybė. Asociacija nuolat pasisako už finansavimo skirstymą konkursiniu būdu, užtikrinant aukšto lygio tarptautinę ekspertizę. Panašu, kad taip bus paskirstyta tik sąlyginai nedidelė lėšų dalis. Skubotas didelio lėšų kiekio „įsisavinimas“ gali lemti, kad bus finansuojami neaiškios pridėtinės vertės projektai, už kurių nestovi Europos mastu konkurencingi mokslininkai. Mūsų asociacija jau penkerius metus pabrėžia aukščiausio lygio mokslininkų susigrąžinimo programos reikalingumą (vadinamoji „50 profesorių programa“), tačiau pirmasis jos šaukimas buvo sąlyginai silpnas, o biurokratinis administravimo fonas – skandalingas. Matome, kad jau dabar greitas didelių lėšų pateikimas sukuria išsigimimus – podoktorantūros stažuočių šaukimo sėkmės rodiklis siekė 70 proc. Nors patenkintųjų daug, tai nėra sveikos mokslo sistemos požymis.

Investavimas į betoną ir įrangą nebus prasmingas, jei įrangos apkrovimas nebus pagrįstas aukščiausio lygio mokslo idėjomis. Turime šnekėti apie tarptautiniu mastu konkurencingas idėjas, o infrastruktūra yra tik priemonė joms įgyvendinti. Deja, idėjos pas mus dažnai yra tik formalus rūbas interesų grupėms išsidalyti dideles lėšas. „Slėnių“ programa tai parodė gana aiškiai, dabar vėl brendama į tą pačią pelkę.

Kitas svarbus aspektas, kad turėtume kalbėti apie galutinio dalykinio rezultato pasiekimą. Šiuo metu nematome politinės vizijos, kaip, remiantis MTEP sektoriumi, turi būti pasiektas ekonomikos proveržis. Prikurta daug agentūrų ir programų, tačiau nepanašu, kad kas nors aukščiausiame politiniame lygmenyje žinotų ar suprastų visą ciklą, kaip giliųjų technologijų produktai sukuriami ir įvedami į rinką.

Pateiksiu konkretų pavyzdį: jei mokslininkas panaudos 700 tūkst. eurų LMT finansavimą technologijai išvystyti iki 6-ojo technologinės parengties lygio, kitame etape jo laukia 30–100 tūkst. eurų MITA finansavimas startuoliui, kad būtų pagaminta bandomoji produkto partija. Tai visai neadekvatu, nes produkto įvedimas į rinką reikalauja ne mažiau lėšų negu jo sukūrimas. Retas mokslininkas turi 40 proc. savo lėšų, kad galėtų įgyvendinti 1 mln. vertės produkto gamybos projektą. Išeitų, kad valstybė kaip ir nori remti giliųjų (angl. deep tech), bio, sveikatos ir kitų didelės rizikos ir didelių investicijų reikalaujančių technologijų produktus, tačiau adekvati parama apima tik dalį ciklo, tad didžioji dalis idėjų įgyvendinama pro forma. Finansavimas taikomiesiems tyrimams turėtų ateiti su Europos lygio mentoriavimu, inkubavimu ir akseleravimu.

– Skelbiama, kad planas buvo pateiktas viešajam aptarimui su visuomene, socialiniais ekonominiais partneriais, NVO, verslu, savivaldybėmis ir kt. šalies institucijomis. Kiek aktyviai į tai įsitraukė jūsų asociacija, šalies mokslininkai? Ar buvo įsiklausyta į mokslininkų balsą?

– Asociacija „Futura Scientia“ gyvuoja jau 11 metų, o jos branduolys susiformavo dar 2002 metais. Nors asociacija yra nemažai pasisakiusi aktualiais mokslo valdymo ir politikos klausimais, į Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano svarstymo procesą nebuvome įtraukti. Išsiuntėme oficialius kreipimusis esminiais klausimais Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijoms, tačiau nesulaukėme nė vieno atsakymo. Ekonomikos DNR tinklapyje paskelbti platūs socialinių partnerių sąrašai, tačiau abejotina, ar diskusija buvo išties adekvati. Jai skirti per trumpi terminai, o didžiosios lėšos lengviausiai išsidalijamos skubant jas „įsisavinti“. Mūsų asociacija nuolat reikalauja aukščiausio lygio ekspertizės, skaidrumo ir kompetencijos, gal todėl nesame paranki organizacija šiose diskusijose, tačiau visuomet stengiamės prisidėti prie tokių programų koncepcijų diskusijos ir kūrimo.

Lietuvoje (ir ne tik) mokslininkų, sukūrusių ir įvedusių produktą į rinką aukštųjų technologijų srityje, yra labai mažai. Svarbiausia yra šiuos mokslininkus atrasti ir konsultuotis apie programų tęstinumą bei naudojimo patogumą. Kitaip stebimas standartinis scenarijus – užsiveliame biurokratinėje administravimo raizgalynėje ir abejotinos vertės idėjų pelkėje, kuri programų administratoriams atrodo kaip gražus ežeras, nes turi bendrą esminį administracinį požymį – vandenį, kurio formulė H₂O.

– Inovacijų ir mokslinių tyrimų prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei. Tačiau ar aišku, kiek kam konkrečiai skiriama lėšų ir kokio rezultato tikimasi?

– Bendrosios gairės kaip ir yra pateiktos, tačiau sekti, kuria linkme juda kasdieniai pokrypiai ministerijų koridoriuose, yra neįmanoma. Kryptys iš tiesų nėra neteisingos, jei politiniame lygmenyje nustatyta, kuria linkme turime prioretizuoti finansavimą. Tačiau dar kartą akcentuojame – kalbame apie aukštąsias technologijas, kurios gražiai atrodo „ant popieriaus“, tačiau jų kūrimas ir įvedimas į rinką yra ilgai trunkantis procesas, kurio neįmanoma pasiekti vien trumpalaikiu (kad ir didelės apimties) finansavimu, bet reikia priežiūros, mentoriavimo ir akseleravimo. Ilgalaikis finansavimas, startuolių skatinimo ir mentoriavimo programos reikalingos ypač būnant Lietuvoje. Ji dažnai nuvertinama pasaulinio lygio mokslininkų, ką parodė ir šiųmetė Nobelio chemijos premija.

Skiriamas finansavimas turi turėti stiprų (ne butaforinį) paramos / akseleravimo užnugarį tiek naujoms, tiek esamoms įmonėms ieškant partnerysčių akseleravimo centruose ES ir JAV. Kol tik taškysimės skolintais milijardais neturėdami ilgalaikės strategijos, nesuprasdami aukštųjų technologijų mokslo / verslo konvertavimo subtilybių, nepritraukdami geriausių protų į esamas institucijas didelės grąžos iš šių projektų sunku tikėtis.

Asociacija „Futura Scientia“ įsteigta Vilniuje 2009 m. Ji perėmė 2002 m. susikūrusio Užsienio lietuvių mokslininkų forumo funkcijas. Asociacijos nariai dirba Lietuvos, JAV, Vokietijos, Airijos ir kitų valstybių universitetuose, mokslo tyrimų institutuose bei verslo organizacijose. Jos valdyba atstovauja tiek užsienyje, tiek Lietuvoje dirbantiems asociacijos nariams. Remdamasi savo narių sukaupta profesine patirtimi bei pasauliniu kontaktų tinklu „Futura Scientia“ aktyviai dalyvauja Lietuvoje kuriant šiuolaikinę mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą. Savo misija asociacija laiko Lietuvos mokslo atsinaujinimą ir modernizavimą, mūsų valstybės įtvirtinimą tarp sėkmingiausių inovatyvių pasaulio ekonomikų.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

00:56
00:45
00:26

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT