Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2013 sausio 4d. 10:48

Maroke atrastas 2 mlrd. metų senumo meteoritas iš Marso nustebino geologus vandens gausa

Marso meteoritas „NWA 7034“
Carlo Agee nuotr. / Marso meteoritas „NWA 7034“
Neseniai Maroke atrastas retas Žemės svetimkūnis – meteoritas iš Marso – nustebino geologus savo sandara: jo mineraluose yra keliasdešimt kartų daugiau vandens nei anksčiau tyrinėtuose Marso meteorituose. Šis atradimas kelia naujų klausimų apie tai, kada ir kiek laiko panašiausioje į Žemę planetoje Saulės sistemoje buvo gyvybei tinkamos sąlygos, praneša „Discovery News“.

Žemėje rastas meteoritas yra panašus į Marso akmenis, kuriuos anksčiau tyrinėjo NASA marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“, 2004 metais nusileidę skirtingose raudonosios planetos pusėse. Šiuo metu „Spirit“ nebėra naudojamas, o pernai rugpjūtį prie „Opportunity“ prisijungė naujas, gerokai modernesnis robotas „Curiosity“.

Meteoritas, kuriam suteiktas pavadinimas „NWA 7034“, yra antras pagal senumą Marso akmuo, atrastas Žemėje (iš viso tokių žinoma 110). Juodas, beisbolo kamuoliuko dydžio ir 2,1 mlrd. metų senumo akmuo, sveriantis mažiau nei pusę kilogramo, užpernai buvo nupirktas iš vieno Maroko meteoritų prekeivio. Jo amžius leidžia spręsti, kad akmuo susiformavo ankstyvojoje amazoninėje eroje pagal Marso geologijos istoriją.

„Jis yra iš to Marso laikotarpio, apie kurį mes žinome labai mažai“, – sakė Naujojo Meksiko universiteto geologas Carlas Agee.

Vienintelis senesnis žinomas Marso meteoritas yra 4 mlrd. metų amžiaus „Allan Hills 84001“, kuris buvo atrastas Antarktidoje 1984 metais.

Manoma, kad kadaise Marsas buvo šilta ir drėgna planeta, tačiau ji prarado didžiąją dalį atmosferos, o jos paviršius pavirto šalta sausa dykuma.

„Laikotarpis, kuriuo susiformavo mūsų meteoritas, gali būti pereinamasis Marso klimato periodas, kuomet ši planeta praradinėjo savo atmosferą ir paviršiaus vandenį“, – teigia C.Agee.

Meteorite yra gana daug vandens – maždaug 6 tūkst. dalių iš milijono (įprastai Marso meteorituose būna apie 200–300 vandens dalių iš milijono). Šiuo atžvilgiu meteoritas panašus į bazaltinius akmenis Žemėje, kurie susiformuoja vulkanų išsiveržimų metu.

„Tai, kad šis meteoritas susiformavo vandeningoje aplinkoje, leidžia manyti, kad šis vanduo (Marse) laikėsi ilgiau nei manyta. Be to, tai suponuoja, kad galbūt Marso klimato kaita buvo pereinamoji ir atmosfera bei vanduo nedingo staigiai“, – teigia geologas.

Kaip ir kituose Marso meteorituose, „NWA 7034“ rasta nedidelių anglies gabalėlių, kurie susiformavo geologinių, o ne biologinių, procesų metu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Temos: 1 Geologija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT