Pirmuosius negalavimo požymius Michaelas Funkas pajuto rugsėjo 11 dieną, bevalydamas krabų spąstus Assawoman įlankoje, esančioje netoli daugiabučio, kuriame gyveno. Mirtina Vibrio vulnificus bakterija, plaukiojusi ramiuose, šiltuose, silpnai druskinguose įlankos vandenyse, į žmogaus organizmą prasiskverbė per mažą įdrėskimą ant jo kojos.
V. vulnificus tokios veisimosi sąlygos yra idealios. Jau po kelių valandų M.Funkas jautėsi rimtai susirgęs ir kreipėsi į vietinę ligoninę, kurios chirurgas nuo kojos pašalino infekuotą pūvančią odos dalį. Vyras buvo nuskraidintas į Baltimorės ligoninę, kur medikai amputavo jam koją. Tačiau puvinys plito. Rugsėjo 15 dieną pacientas mirė, rašo arstechnica.com.
M.Funko atvejis – tik vienas iš daugelio skaudžių atvejų, susijusių su V. vulnificus infekcijomis, tačiau panašu, kad ateityje padėtis blogės. Liepą medikai paskelbė, kad į ligoninę kreipėsi 59 metų vyras, kuris skundėsi skausminga kulkšnies žaizda, didėjusia tiesiog akyse. Po kelių valandų nuo atvykimo į ligoninę žaizdomis buvo nusėtas visas jo kūnas. Kiek daugiau nei po dviejų parų vyras mirė. Jis užsikrėtė šiltuose Meksikos įlankos vandenyse.
Užsikrėtimų Vibrio genties infekcijomis registruojama santykinai nedaug, tačiau jų daugėja: nauja medicininės literatūros apžvalga parodė, kad pasaulinis V. vulnificus sukeliamų infekcijų ir mirčių skaičius stabiliai auga keturis pastaruosius dešimtmečius.
Iš dalies dėl šios infekcijos dažnėjimo reikėtų kaltinti pasaulinį atšilimą, rašoma birželį „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotame moksliniame tyrime. Vandenų, kur įprastai veisiasi Vibrio bakterijos, pašiltėjimas sukėlė tikrą jų populiacijų bumą. Vandenų šiltėjimo ir infekcijų dažnėjimo ryšys pastebėtas ne tik JAV, bet ir Europos šiaurinėje dalyje.
Kitas infekcijų dažnėjimą lemiantis veiksnys – populiarėjanti mada valgyti žalias austres ir kitus moliuskus, kuriuose taip pat gali tūnoti Vibrio bakterijos. Joms patekus į skrandį galimi panašūs į cholerą simptomai (šią ligą, beje, taip pat sukelia Vibrio genties bakterijos): viduriavimas, spazmai, karščiavimas. Paprastai liga trunka tris dienas, tačiau pacientams su silpnesne imunine sistema arba patekimo į kraujotaką atveju ji gali būti mirtina.
Mokslininkai įspėja, kad vienintelė mėsėdė Vibrio genties bakterija V. Vulnificus yra neįtikėtinai greitai auganti ir virulentiška, o bakterijoms į žmogaus organizmą patekus per žaizdą mirtingumas būna apie 20 procentų. Jeigu bakterija išplinta į kraują, tikimybė numirti jau vertinama 50 procentų.
JAV Ligų kontrolės centras rekomenduoja nuo šios infekcijos saugotis nevalgant žalių austrių ir kitų kiaukutinių, o lipant į jūros vandenį visus įdrėskimus ir žaizdas užklijuoti vandeniui nelaidžiu pleistru.
