TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai: ant Čiurumovo-Gerasimenkos kometos yra nežemiškos gyvybės pėdsakų

 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršius
AFP/„Scanpix“ nuotr. / 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršius
Šaltinis: 15min
0
A A

Ant Čiurumovo-Gerasimenkos kometos nutūpęs zondas „Philae“ gali būti atsidūręs ten, kur yra nežemiškos gyvybės pėdsakų, mano du vyriausieji prie projekto dirbantys astronomai. Tam tikras kometos ypatybes, kaip organiškai turtinga juoda pluta, geriausiai galėtų paaiškinti po lediniu paviršiumi gyvenantys organizmai, mano mokslininkai.

Tyrėjai netgi teigia, kad kometa yra gerokai labiau tinkama gyvybei nei Žemės poliariniai regionai, rašo Dailymail.co.uk.

Manoma, kad „Rosetta“ – aplink kometą skriejantis Europos kosminis erdvėlaivis, ir zondas „Philae“, aptiko keistus „klasterius“ organinių medžiagų, kurios atrodo kaip virusinės dalelės.

Kometos duomenys neabejotinai, mano nuomone, rodo, kad mikroorganizmai yra susiję su ledinių struktūrų ir tamsaus paviršiaus formavimu

Tačiau nei „Rosetta“, nei zondas „Philae“, neturi instrumentų, kurie leistų ieškoti tiesioginių gyvybės įrodymų – toks pasiūlymas planuojant misiją buvo sutiktas su juoku.

Astronomas profesorius Chandras Wickramasinghe'as, kuris dirbo prie misijos planavimo prieš 15 metų, sakė: „Aš norėjau, kad į misiją būtų įtrauktas labai brangus gyvybės paieškų instrumentas. Tačiau tuo metu buvo manyta, kad tai buvo keistas pasiūlymas.“

Jis ir kolega dr. Maxas Wallisas iš Cardiffo universiteto mano, kad 67 P ir kitos į ją panašios kometos gali būti mikrobų namais. Kai kurie mokslininkai teigia, kad kometos galėjo atnešti gyvybės sėklas į Žemę, Marsą ir kitas planetas.

Profesoriai atliko kompiuterių simuliacijas, kurios rodo, kad kometose gali gyventi mikrobai. Manoma, kad kai kurie mikroorganizmai galėtų gyventi žemesnėse nei 40 laipsnių Celsijaus temperatūrose.

Kometa 67P turi juodą angliavandenių plutą, padengtą ledu, mažas ledines „jūras“ ir plokščiadugnius kraterius su „ežerais“ iš daug kartų sušalusio vandens, dengiančio organines šiukšles.

„Kometos duomenys neabejotinai, mano nuomone, rodo, kad mikroorganizmai yra susiję su ledinių struktūrų ir tamsaus paviršiaus formavimu, – mano profesorius Wickramasinghe'as. – Tamsioji medžiaga yra nuolat pildoma, kai ji verda nuo Saulės šilumos. Kažkas turi šį darbą atlikti.“

Pasak jo, keli įtrūkiai lede rodo, kad kažkas „išspjauna“ medžiagą, kuri krinta nuo paviršiaus.

„Aš manau, kad mikrobiologinis aktyvumas po paviršiumi nulemia dujų atsiradimą, kuris kaupiasi iki tokio taško, kur ledo sluoksniai negali atlaikyti įtampos“, – sakė profesorius.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT