„Tačiau tai buvo daugybė žaibų ir mes skridome tiesiai pro juos“, – sakė J.Dwyeris, atmosferos fizikas iš Niu Hampšyro universiteto. Lėktuvas blaškėsi audroje, o tuomet staiga smego žemyn.
Šis skrydis 2009 m. įkvėpė mokslininkus ieškoti gama spindulių – itin aukšto intensyvumo elektromagnetinės radiacijos. Per audrą detektorius užfiksavo tris gama spinduliuotės pikus, kurie spinduliavo 511 kiloelektrovoltų energiją, rašo Iflscience.com.
Tai yra pozitronų energijos ženklas, taip pat ir elektronų, anihiliuojančių, kad pagamintų gryną energiją iš gama spindulių.
Kažkokiu būdu J.Dwyerio lėktuvas užfiksavo signalus, sklindančius iš pozitronų – antimedžiagos elektronų versijos. Pozitronas turi tokią pat masę kaip ir elektronas, tačiau turi priešingą neigiamą krūvį. J.Dwyeriui ėmė rodytis, kad lėktuvas skrido per nedidelį antimedžiagos debesį.
Antimedžiaga yra labai reta, nes ji sunaikinama tuomet, kai susiduria su įprastine medžiaga.
„Tai buvo taip keista, kad mes šią įžvalgą analizavome kelerius metus“, – J.Dwyeris sakė „Nature“.
Tyrimų rezultatai galiausiai 2014 m. buvo išpublikuoti žurnale „American Geophysical Union's Fall Meeting in 2014".
Antimedžiaga yra labai reta, nes ji sunaikinama tuomet, kai susiduria su įprastine medžiaga. Taigi aptikti ją Žemėje yra retas reiškinys. O astronomai jos mato su kaupu – ji išmetama iš juodųjų skylių ir aptinkama kosmose gama spinduliuose.
Kol kas dar neaišku, koks mechanizmas yra atsakingas už šias mokslininkų aptiktas antimedžiagos daleles. Vienas paaiškinimas yra, kad elektronai yra išspjaunami iš audros debesies artimu šviesai greičiu. Šis aukštos energijos elektronas gali išspjauti du gama spindulius tam, kad prarastų šiek tiek energijos. Jei šie vėlesni gama spinduliai pasiekia atomo branduolį, iš dviejų energijos bangų jie susijungia į vieną medžiagos ir antimedžiagos dalelę – elektroną ir pozitroną.
Šis procesas yra gana ilgas ir reikalauja daug energijos. Buvo užfiksuoti keli gama spinduliai su pakankamu energijos kiekiu, kad būtų sukurti elektronai ir pozitronai, tačiau nepakankamai, jog ši teorija galėtų būti įtikinama.
Kita galimybė yra, kad pozitronus į Žemę perneša kosminiai spinduliai. Smulkus pozitronų lietus susiduria su Žemės atmosfera ir išleidžia aukštos energijos gama spindulius, kurie kažkokiu būdu nukreipiami į perkūniją. Tačiau šis pasiūlymas taip pat visko nepaaiškina, nes paskui pozitronų lietų sektų ir didelė radiacijos koncentracija, kurios mokslininkai neužfiksavo.
J.Dwyeris ketina atlikti detalesnius tyrimus ir toliau aiškintis, kodėl antimedžiaga susidaro debesyse.
