Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo „FutureSoc“ (angl. Forecasting societies adaptive capacities to climate change) projekto tikslas – sukurti teorinį ir metodologinį pagrindą, kuriuo remiantis kiti mokslininkai galėtų tirti klimato kaitos įtaką žmonių socialinei gerovei.
Projektą kuruojantis Vitgenšteino Demografijos ir globalaus žmonių kapitalo centro (Austrija) profesorius Wolfgangas Lutzas šiam tikslui jau yra sukūręs keletą analitinių ateities scenarijų, kurie turėtų sutapti su būsimais klimato pokyčiais. Mokslininkas kartu su kolegomis savo tyrime ketina apdoroti didelius demografinės informacijos kiekius ir įvertinti skirtingų šalių visuomenių socialinius gebėjimus prisitaikyti prie pasikeitusios gamtinės aplinkos.
W.Lutzas yra įsitikinęs, kad įvairiapusiškas žmonių populiacijos kaitos tendencijų prognozavimas šalims gali suteikti galingą analitinį įrankį, su kuriuo įmanoma numatyti didesnių ar mažesnių ekologinių pokyčių įtaką konkrečios visuomenės raidai. Mokslininko teigimu, analizuojant skirtingas žmonių populiacijas pagal lytį, amžių ir išsilavinimo lygį, įmanoma sukurti dešimtmečius apimančias ateities projekcijas.
Konstruodami vienas ar kitas ateities tendencijų prognozes, tyrėjai ketina remtis tam tikromis prielaidomis apie visuomenių gimstamumo, mirtingumo bei migracijos rodiklius. Šias prielaidas jie suformulavo apklausę daugiau kaip 500 skirtingų sričių ekspertus iš viso pasaulio.
„Nustatinėjant galimą klimato kaitos žalą ateities žmonių gyvenimo gerovei, dažnai daroma klaida – prognozuojama ateities klimato būklė susiejama su socialiniais faktoriais ir prisitaikymo galimybėmis, kurios yra būdingos šiandienos visuomenei. Tai nepagrįsta, kadangi mes žinome, kad ateityje visuomenės bus kitokios“, – teigia W.Lutzas.
