Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2017 vasario 2d. 22:59

Mokslininkai prabilo apie iki šiol neištirtas bičių produktų funkcijas

Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino tiesą, kurią nujautė ir mūsų protėviai – jog bičių produktuose esama kone visų maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui.
Nemichandra Hombannavar, Unsplash nuotr. / Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino tiesą, kurią nujautė ir mūsų protėviai – jog bičių produktuose esama kone visų maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui.

Bičių produktų atskirai girti lietuviui nė nereikia: bičių duonelės, pienelio, pikio, žiedadulkių vartojimas gydomaisiais ir sveikatinimo tikslais – sena etnokultūrinė Lietuvos tradicija.

Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja mokslinių tyrimų, kuriais siekiama pritaikyti iš vietinių žaliavų išgaunamas biomedžiagas aukštesnės kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktams. Šalies mokslininkai atsigręžė ir į unikalų sveikatos šaltinį – medų ir bičių produktus.

Koncentruoti ir veiksmingi, natūralūs produktai – tikras lobynas, gausus biologiškai aktyvių komponentų. Regis, kaip patobulinsi jau ir taip sveikatingą pačios gamtos sukurtą žaliavą? Pasirodo, įmanoma.

Annie Spratt, Unsplash nuotr./Bičių duonelės, pienelio, pikio, žiedadulkių vartojimas gydomaisiais ir sveikatinimo tikslais – sena etnokultūrinė Lietuvos tradicija
Annie Spratt, Unsplash nuotr./Bičių duonelės, pienelio, pikio, žiedadulkių vartojimas gydomaisiais ir sveikatinimo tikslais – sena etnokultūrinė Lietuvos tradicija

Žiedadulkes ar bičių duonelę jau esame įpratę vartoti ir sumaišytas su medumi – tokie mišiniai gardesni, švelnesnio skonio, lengviau virškinami. O šiandien jau gaminami ir įvairūs bičių produktų mišiniai su medumi bei įvairiais augaliniais priedais.

Vilniaus universiteto Biochemijos instituto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto mokslininkai sukūrė ir pagamino bičių produktų mišinius su medumi, natūraliais augalų aliejais bei mėlynaisiais dumbliais. Moksliniai tyrimai parodė, jog naujai pagaminti mišiniai ne tik praturtėja bioaktyviomis medžiagomis, bet ir kai kurias vertingas savybes išsaugo net iki vienerių – trejų metų.

Padidintos biologinės vertės bičių produktų mišiniai – dar vienas žingsnis kuriant Lietuvoje vertingų funkcinio maisto produktų įvairovę.

Vertingi komponentai, užkonservuoti meduje

Daugybė mokslinių tyrimų visame pasaulyje jau ne kartą yra patvirtinę tiesą, kurią nujautė ir mūsų protėviai – jog bičių produktai – itin vertingi natūralūs maisto papildai: juose esama kone visų maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui.

„O štai bičių produktų ir medaus mišiniai su įvairiais augaliniais priedais – ne tik patogesni vartoti, bet juose išlaikomos ir paryškinamos sveikatai svarbios gydomosios savybės, mat medus – dar ir puikus konservantas. Šie mišiniai, be antiseptinių savybių, praturtinti augaluose esančiais antioksidantais, kurie teigiamai veikia savijautą ir stiprina atsparumą ligoms”, – pasakojo LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė dr. Violeta Čeksterytė.

LAMMC ŽI nuotr./Rapsų žiedadulkės medaus mėginyje. Suskaičiavę žiedadulkes, mokslininkai nustato, iš kokių augalų suneštas medus.
LAMMC ŽI nuotr./Rapsų žiedadulkės medaus mėginyje. Suskaičiavę žiedadulkes, mokslininkai nustato, iš kokių augalų suneštas medus.

Paaiškėjo, jog net ir po trejų metų antioksidantinės praturtintų bičių produktų mišinių ekstraktų savybės gali siekti beveik iki 80 proc. Tai atskleidė išsamūs moksliniai tyrimai.

Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Bičių produktų, praturtintų augaliniais komponentais, sudėties ir savybių tyrimas” metu LAMMC Žemdirbystės institute bičių duonelė bei žiedadulkės maišytos su medumi santykiu 1:2, į mišinius papildomai įdėta linų sėmenų aliejaus, šaltalankių aliejaus, bičių pienelio, dumblių Spirulina – ir mišiniai nuodugniai ištyrinėti.
Juose identifikuoti antioksidantai ir išskirtiniai baltymai, tirta, kaip keičiasi bičių duonelės ir žiedadulkių fenolinių junginių sudėtis, atsižvelgiant į įvairius augalinius priedus.

Medumi konservuotuose mišiniuose aptikta daugybė vertingų bioaktyvių medžiagų, ir jų išsilaikymui didelės įtakos turėjo būtent natūralios augalinės medžiagos.

Rezultatai – džiuginantys: medumi konservuotuose mišiniuose aptikta daugybė vertingų bioaktyvių medžiagų, ir jų išsilaikymui didelės įtakos turėjo būtent natūralios augalinės medžiagos, kuriomis buvo papildyti medaus ir bičių produktų mišiniai.

Unikalių savybių mišiniuose – daugiau

Jei domitės sveika mityba, veikiausiai jau žinote, kad gerą organizmo veiklą ir sveikatą lemia polinesočiųjų riebalų rūgščių, populiariai vadinamų omega-6 ir omega-3, santykis mūsų organizme. Žmogaus organizmas negamina nesočiųjų riebalų rūgščių, jos yra nepakeičiamos, todėl jų būtinai turi būti maisto racione.

Bičių duonelėje ir bičių rinktose žiedadulkėse identifikuota trisdešimt keturios riebalų rūgštys, iš kurių penkiolika yra sočiosios, kitos – įvairios struktūros nesočiosios, tarp kurių yra rūgščių, turinčių omega-6 ir omega-3 struktūrą. Pagal dietologų rekomendacijas, mitybai palankiausias omega-6 ir omega-3 santykis turėtų būti artimas 2.

Mokslininkų tirtuose mėginiuose bičių duonos su medumi, linų sėmenų aliejumi ir šaltalankių aliejumi, taip pat žiedadulkių su medumi, linų sėmenų aliejumi ir šaltalankių aliejumi šis riebalų rūgščių santykis buvo palankiausias mitybai ir siekė atitinkamai 1,99 ir 1,64. Ištyrus žiedadulkes, palankiausias omega nesočiųjų riebalų rūgščių santykis – 1,75–2,1 nustatytas mišriose pavasario žiedadulkėse.

Tomo Gorbačo/Dienraščio „15 minučių“ nuotr./Bitininkas
Tomo Gorbačo/Dienraščio „15 minučių“ nuotr./Bitininkas

Tiriant vandeninius mišinių ekstraktus, bičių duonelės-medaus ir žiedadulkių-medaus mišiniuose nustatytas padidintas kiekis flavonoidų, didesnis fermentinis ir antioksidacinis aktyvumas, palyginus su grynais produktais.

Bičių duonelės-medaus mišiniuose natūralių vertingų fermentų – gliukozės oksidazės padidėjo iki 10 kartų, kai mėginiai buvo laikomi kambario temperatūroje, ir apie 5 kartus, laikant šaldytuve. Žiedadulkių-medaus mišiniuose šio fermento aktyvumas padidėja iki 2,5 karto. Net ir po trejų metų konservuotų produktų fermentų aktyvumas nesumažėjo.

Vitamino A didesnis kiekis (0,26 μg/g) buvo šviežioje bičių duonelėje, rinktoje pavasarį, kurios sudėtyje nustatyta daugiausia klevų žiedadulkių – 32,64 proc. O štai kai kurie E grupės vitaminai mišiniuose išsilaiko ištisus trejus metus: pastebėta, kad tam įtakos turėjo šaltalankių arba linų sėmenų aliejai.

Mokslininkai pataria

Remdamiesi tyrimų rezultatais, mokslininkai yra parengę išsamių rekomendacijų žemės ir miškų ūkiui. Nemažai patarti jie gali ir tiems, kurie bičių produktus pamėgo kaip patikimą ligų profilaktikos priemonę.

„Bičių duonelė, žiedadulkės arba jų mišiniai su medumi ir priedais, per dieną naudotini ne daugiau kaip po du arbatinius šaukštelius, tai yra, 15–20 gramų”,– pabrėžė dr. V.Čeksterytė.

Bitininkai vartotojams bičių duonelę ir žiedadulkes turėtų pateikti surinkę ir paskirstę pagal sezonus – pavasario ir vasaros. Vartotojams šie produktai turėtų būti pateikti kokybiškai išdžiovinti iki 6–8 proc. drėgnio. Nerekomenduojama vartoti sumaišytų pavasarį ir vasarą rinktų žiedadulkių.

Bičių duonelė negali būti laikoma drėgnomis sąlygomis: joje smarkiai sumažėja vertingų komponentų. Džiovintą bičių duonelę arba džiovintą ir konservuotą su medumi (1:2), taip pat į pastarąjį mišinį įdėjus 2 proc. linų sėmenų aliejaus arba 1 proc. šaltalankių aliejaus, 0–+5 °C temperatūroje galima laikyti iki trejų metų ir tokius produktus naudoti kaip maisto papildus.

Šviežias arba konservuotas su medumi (1:2) žiedadulkes, taip pat į pastarųjų mišinį įdėjus 2,0 proc. linų sėmenų aliejaus arba 1 proc. šaltalankių aliejaus, 0–+5 °C temperatūroje galima laikyti iki 1,5 metų ir tokius produktus naudoti kaip maisto papildus. Bičių pienelį tikslinga saugoti užšaldytą −18–20 °C temperatūroje vienerius metus.

Lietuvos mokslo tarybos finansuotame projekte „Bičių produktų, praturtintų augaliniais komponentais, sudėties ir savybių tyrimas” dirbo mokslininkų grupė: dr. Bogumila Kurtinaitienė, dr. Gražina Treigytė, doktorantė Giedrė Vištartaitė, mokslo darbuotojas Justinas Kretavičius (VU Biochemijos institutas), dr. Violeta Čeksterytė, dr. Jonas Balžekas (LAMMC ŽI).

Vyriausybės patvirtintos nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ vienas iš tikslų buvo susisteminti naujas mokslo žinias, reikalingas pritaikyti biomedžiagas naujiems saugiems, aukštesnės kokybės ir padidintos biologinės vertės maisto produktams, kurie atitiktų sveikos mitybos principus ir būtų konkurencingi vidaus ir užsienio rinkose.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

02:24
01:13
00:54

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT