Dabar populiaru
Publikuota: 2016 sausio 29d. 14:14

Naujas mokslininkų atradimas padės suprasti, kodėl susergama šizofrenija

Šizofrenija
„Fotolia“ nuotr. / Šizofrenija

Naujame mokslininkų tyrime aiškinama, kaip tam tikri genai gali daryti įtaką šizofrenijos vystymui – sudėtingai psichiatrinei būklei, kurią iki šiol sunkiai sekėsi suprasti ir gydyti. Tyrimas, trečiadienį publikuotas „Nature“, nurodo galimas psichiatrinio sutrikimo priežastis, kuriuo serga maždaug procentas žmonijos, rašo huffingtonpost.com.

Šizofrenijos simptomai – haliucinacijos, manija, pažintinių funkcijų sutrikimai ir nenormalus socialinis elgesys. Psichiatrai labai nedaug žino apie ligos biologinius pėdsakus ir kilmę.

„Esminis mokslinis su šizofrenija susijęs spėjimas – kad mes nežinome nė paprasčiausių dalykų apie ligos priežastis“, – sakė dr. Steve‘as McCarrollas, genetikas iš Harvardo universiteto.

Naujame tyrime mokslininkai tyrė, kokią įtaką individo susirgimui turi genetika. Jie izoliavo vieną geną, kuris, panašu, susijęs su liga. Genas pagreitina įprastinį sinapsių eliminavimo procesą (synapse pruning). Paprastai šio procesu metu smegenyse panaikinamos nereikalingos neuroninės jungtys, tačiau sergančiųjų šizofrenija smegenyse šis procesas vyksta kur kas greičiau.

Tai gali paaiškinti, kodėl kaktos srities smegenų pusrutulyje yra mažiau neuroninių jungčių ir kodėl sutrikimas beveik visuomet pasireiškia jaunystėje arba tik pasiekus brandą – didžioji dalis žmonių šizofrenija suserga būdami 16-15 m. amžiaus.

Tyrėjai išsiaiškino, kad genas, susijęs su agresyviu neuroninių jungčių žymėjimu, taip pat turi baltymą C4. C4 baltymas „liepia“ kitam baltymui prisijungti prie sinapsių.

„C4 tarsi užrašo ant sinapsių – „suvalgykite mane“, – sakė S.McCarrollas

Nors mokslininkų tyrimai preliminarūs, jie reprezentuoja svarbų žingsnį reikiama kryptimi – ateityje tyrimai gali padėti sukurti kur kas efektyvesnius šizofrenijos gydymo būdus.

„Dabartiniai vaistai negydo šizofrenijos, jie gydo tik vieną simptomą – psichozę, – sakė genetikos profesorius Davidas Goldsteinas iš Kolumbijos universiteto. – Jie negydo kognityvinių funkcijų sumažėjimo ar emocinio užsisklendimo, nes mes neišsiaiškinome esminių ligos priežasčių.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT