Žvejai labai nustebo, kai kupstas ėmė judinti savo „šakas“ net ir atsidūręs ant denio. Pasirodo, tai visai ne koralų liekana ar surambėjęs jūros dumblis, tai – gorgonocephalus dygiaodžių ofiūrų klasės gyvūnas.
Ofiūros panašios į jūrų žvaigždes, tik jų spinduliai plonesni ir intensyviau juda. Šių gyvių kūno pagrindą sudaro diskas (iki 14 cm skersmens), nuo kurio į šalis driekiasi daug kartų besišakojantys judrūs spinduliai. Jais oranžinės, raudonos ar baltos spalvos gyvūnai prisikabina prie koralų ir kitų povandeninių objektų.
Šie gyvūnai savo auką įvynioja net į keletą sluoksnių. Tuomet pritraukia izoliuotą grobį prie centrinio disko ir jį suvalgo
Padaras gyvena Ramiajame vandenyne iki 2 km gylyje, tačiau didžiąją laiko dalį praleidžia 15-152 metrų žemiau jūros lygio. Iš panašaus gylio Singapūro jūreiviai ir ištraukė nematytąjį gyvį.
Gorgonocephalus maitinasi įvairiais smulkiais bestuburiais. Jų lervos vystosi polipų viduje kaip parazitai – minta jų audinių minkštosiomis dalimis. Paaugusios lervos persikelia ant savo rūšies suaugusių gyvūnų, kartais jiems net padarydami žalos – nugremždamos jų viršutinį audinį.
Nors gorgonocephalus yra giminingos jūrų žvaigždėms, tačiau jos yra lankstesnės ir gaudo grobį iš galūnių suformuotu tinkliniu „krepšeliu“. Apie detalesnius jų maitinimosi įpročius žinoma nedaug, tačiau nustatyta, kad gyvūno galūnes dengiantys spygliai, kabliukai ir gleivės veikia kaip skydas, neleidžiantis aukoms pabėgti iš mirtinų ofiūros gniaužtų.
„Šie gyvūnai savo auką įvynioja net į keletą sluoksnių. Tuomet pritraukia izoliuotą grobį prie centrinio disko ir jį suvalgo, – aiškina Oregono universiteto biologijos ekspertai, – kaip maistas yra įsisavinamas į diską ir suvirškinamas – dar nėra aišku“.
Kaip gorgonocephalus atrodo ištrauktas į sausumą, galite pasižiūrėti žemiau pateiktame vaizdo įraše:
