Daugiau nei 60 metų mokslininkai negalėjo suprasti, kaip veikia gyvio Xenoturbella gyvybės grandinė ir kokiai gyvūnų grupei jis priklauso, rašo žurnalas „Nature“.
Jis neturi nei akių, nei smegenų, nei virškinimo sistemos.
Xenoturbella pirmą kartą aprašyta 1949 m.: jis neturi nei akių, nei smegenų, nei virškinimo sistemos. Tik nedidelę burną, kuri atlieka ir šalinimo funkciją.
Pirmieji genetiniai tyrimai parodė, kad „violetinė kojinaitė“ yra moliuskas. Bet netrukus išaiškėjo, kad mokslininkai suklydo sekvenuodami gyvio maisto DNR.
Kai kurie mokslininkai linkę manyti, kad lervos stadijoje Xenoturbella yra vidinis moliuskų parazitas. Taip gimė versija, kad Xenoturbella – tai išsivysčiusių gyvūnų palikuonis, evoliucijos metu netekęs daugybės bruožų.
Ir tik visai neseniai, ekspedicijos Ramiajame vandenyne metu, povandeniniams nuotoliniu būdu valdomiems aparatams nufilmavus keturias naujas giminingas Xenoturbella rūšis, biologai pagaliau nustatė šių gyvūnų vietą biologinėje sistemoje.
Genetinė analizė parodė, kad „violetinės kojinaitės“ – vienas primityviausių gyvių planetoje.
Xenoturbella – giminiška acelomorfams ksenacelomorfų grupėje. O šie yra giminiški Nephrozoa grupei (pirminiaburniai arba antriniaburniai).
Tačiau tuo „violetinės kojinaitės“ tyrinėjimai dar nesibaigs. „Nature“ straipsnio autorius Gregas Rouse interviu BBC News pasakojo, kad mokslininkai nori pamatyti, kaip „violetinė kojinaitė“ maitinasi. Pasak jo, gyvūno burna labai nedidelė, be dantų ir įsiurbimo straubliuko.
Todėl lieka neaišku, kaip jis sugeba atsikąsti dvigeldžių moliuskų.
