A.Ashkino, kuriam dabar jau 96 metai, tyrimai atvėrė kelią sukurti „optinius pincetus“, leidžiančius lazerio šviesos „pirštais“ tiksliai manipuliuoti mažyčiais objektais, pavyzdžiui, atomais, virusais arba gyvomis ląstelėmis, bet jų nepažeisti.
Mokslininkas sugebėjo pritaikyti šviesos spindulių spaudimą fiziniams objektams judinti ir tokiu būdu įgyvendino „seną mokslinės fantastikos svajonę“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Tuo metu D.Strickland – trečioji Nobelio fizikos premiją pelniusi moteris – ir G.Mourou padėjo sukurti trumpus ir labai intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančius lazerius, dabar plačiai taikomus pramonėje ir medicinoje. Pasak Nobelio komiteto, jų tyrimai sudarė galimybę sukurti prietaisus, skleidžiančius „trumpiausius ir intensyviausius lazerio impulsus, kada nors sukurtus žmonijos“.
Be kita ko, jų sukurta technologija dabar naudojama akių operacijoms, pašalinančioms regėjimo sutrikimus.
Pastaruosius 26 metus Nobelio fizikos premija skiriama keliems asmenims.
Pernai ši premija buvo paskirta vokiečių kilmės JAV mokslininkui Raineriui Weissui ir amerikiečiams Barry C.Barishui bei Kipui S.Thorne'ui, pirmiesiems užfiksavusiems gravitacijos bangas.
Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.
Šiemet kiekvieną Nobelio premiją sudaro 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų). Jei kurios nors premijos laureatų būna daugiau nei vienas, suma jiems padalijama.
