Dabar populiaru
Publikuota: 2012 spalio 9d. 13:15 , atnaujinta: 2012 spalio 9d. 15:46

Nobelio fizikos premija atiteko kvantinės fizikos tyrinėtojams

Nobelio fizikos premijos laureatai Serge Haroche (k.) ir Davidas Winelandas (JAV).
„Reuters“, College-de-france.fr nuotr. / Nobelio fizikos premijos laureatai Serge Haroche (k.) ir Davidas Winelandas (JAV).

Šių metų Nobelio fizikos premija skirta mokslininkams Serge'ui Haroche'ui (Prancūzija) ir Davidui Winelandui (JAV), atliekantiems tyrimus kvantinės fizikos srityje, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams.

Jie apdovanoti už tyrimus, susijusius su fotonų valdymu.

Švedijos karališkoji mokslų akademija skelbia, kad šie mokslininkai „savarankiškai atrado metodus, leidžiančius išmatuoti ir valdyti individualias daleles, išlaikant jų kvantinę-mechaninę būseną.“

Jų darbai įrodė, kad pavienėms šviesos dalelėms galioja ne klasikiniai fizikos dėsniai, o kvantinės fizikos dėsniai. Tačiau pavienes daleles nėra paprasta izoliuoti nuo jas supančios aplinkos, o sąveikaudamos su aplinka jos praranda kvantines savybes.

„Originaliais laboratoriniais metodais S.Haroche'as ir D.Winelandas, kartu su savo tyrimų grupėmis, sugebėjo išmatuoti ir valdyti labai trapias kvantines būsenas, kurios buvo laikomos nepasiekiamos tiesioginiams stebėjimams. Nauji metodai leido jiems ištirti, valdyti ir suskaičiuoti daleles, – rašoma Nobelio komiteto pranešime. – Jų metodai turi daug panašumų. Davidas Winelandas sukaupė įkrautus atomus, arba jonus, valdydamas ir matuodamas juos šviesa, arba fotonais. Serge'as Haroche'as laikėsi priešingo požiūrio: jis valdo ir matuoja užspęstus fotonus, arba šviesos daleles, pro „spąstus“ siųsdamas atomus.“

Užuomazgos kvantiniams kompiuteriams

Jų darbai suteikė galimybę šioje tyrimų srityje žengti pačius pirmuosius žingsnius, kuriant naujo tipo itin greitą kompiuterį, pagrįstą kvantine fizika.

Šie tyrėjai taip pat vadovo kuriant itin tikslius laikrodžius, kurie ateityje gali paskatinti nustatyti naują laiko standartą, nes jie daugiau nei šimtą kartų tikslesni už šiuolaikinius cezio laikrodžius.

Abu mokslininkai specializuojasi vadinamojo kvantinio susiejimo tyrimuose. Šis dalelių fizikos fenomenas buvo patvirtintas eksperimentais, tačiau iki šiol dar menkai suprantamas.

Kai dvi sąveikaujančios dalelės yra atskiriamos, jos išlieka „susietos“ – tai yra, viena dalelė veikia kitą per atstumą. Šis ryšys išlieka dar ilgą laiką po dalelių atskyrimo.

Esant kvantinei sąsajai, dalelės taip pat įgyja būseną, vadinamą superpozicija. Ši ypatybė, kaip tikimasi, atveria galimybę sukurti superkompiuterius.

Šiuolaikiniai kompiuteriai veikia apdorodami programas, parašytas dvejetainiu kodu, kuriame informacija išsaugoma bitais, galinčiais turėti 0 arba 1 reikšmes.

Tačiau superpozicija, dar žinoma kaip kvantinis bitas arba kubitas, gali įgyti 1 arba 0 reikšmes, arba abi reikšmes vienu metu.

Tai potencialiai suteikia galimybę smarkiai padidinti informacijos laikmenų talpą ir paspartinti skaičiavimus, tokius kaip naudojamus klimato pokyčių modeliuose arba dešifravimo programose.

Prognozės nepasitvirtino

S.Haroche'as ir D.Winelandas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. Lt) premiją.

Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.

Anksčiau spėliota, kad šių metų fizikos premija gali būti skirta CERN mokslininkams už tai, kad jie atrado „dieviškąją dalelę“ – Higgso bozoną. Didžiosios Britanijos fiziko Peterio Higgso vardu pavadinta dalelė yra raktas mūsų supratime apie medžiagą, nes ji gali paaiškinti, kodėl dalelės įgyja masę.

Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už sprogstančių žvaigždžių, vadinamų supernovomis, tyrimus buvo paskirta amerikiečiams astronomams Saului Perlmutteriui ir Adamui Riessui bei JAV ir Australijos pilietybę turinčiam mokslininkui Brianui Schmidtui.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT