Grafeną, kurio atradėjams 2010-aisiais buvo skirta Nobelio premija, kurs ir „Nokia“ ir „Graphene Flagship“ konsorciumas, vienijantis 73 kitas kompanijas ir akademines institucijas. Už ES dotaciją „Nokia“ įsipareigoja grafeną pritaikyti praktiškai, praneša portalas tomshardware.com.
„Dotacija ne tik suteikia grafeno konsorciumui naujas tyrimo galimybes, tačiau taip pat visoje Europoje sukuria ir naujas darbo vietas“, – cituojamas Jani Kivioja, vyriausiasis „Nokia tyrimų centro“ inžinierius.
„Grafeno tyrimuose pasiektas kertinis momentas. Mes žiūrime į grafeno revoliucijos užuomazgą. Iki šiol, mes sugalvojome, kaip gaminti pigų metalą – tai buvo Industrinės revoliucijos pagrindas. Vėliau buvo silicis. Dabar atėjo eilė grafenui“, – priduria J.Kivioja.
Priduriama, kad grefenas galėtų būti naudojamas jau esamų produktų ir medžiagų tobulinimui. Pavyzdžiui, iš grafeno pagaminti tranzistoriai turėtų būti gerokai greitesni ir našesni energijos vartojimo atžvilgiu, nei dabartiniai silicio pagrindu veikiantys puslaidininkiniai komponentai. Neabejojama ,kad grafenu paremtais tranzistoriais, kurie ateityje turėtų pakeisti silicio analogus būtų kuriami gerokai tobulesni (greitesni ir kompaktiškesni) ateities kompiuteriai.
Įvairiais eksperimentais jau patvirtinta, jog grafeno vidinė varža yra nepalyginamai mažesnė nei silicio – vadinasi, jo pagrindu pagaminti komponentai kais daug mažiau nei, įprastiniai siliciniai. Be to grafenas yra geras šilumos laidininkas – tai reiškia, kad ši medžiaga sparčiai atiduoda sugeneruotą šilumą į aplinką. Dėl šių savybių grafenu paremta elektronika galėtų dirbti daug didesniais greičiais ir nekelti problemų dėl perkaitimo.
