Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pamirškite kofeiną: smegenų veiklą kur kas efektyviau stimuliuoja elektros srovė

Smegenys
Fotolia nuotr. / Smegenys
Šaltinis: 15min
0
A A

Kofeinas naktimis prieš egzaminus tampa pagrindiniu daugelio studentų energijos šaltiniu. O kas, jei būtų rastas sveikatai mažiau žalingas, efektyvesnis būdas įsisavinti informaciją? Mokslininkai rado būdą smegenų veiklą stimuliuoti elektra.

Naujajame „Journal of Neuroscience“ išspausdintame tyrime psichologas Robertas Reinhartas ir psichologijos profesoriaus asistentas Geoffrey'is Woodmanas skelbia, kad mūsų gebėjimą įsisavinti informaciją galima reguliuoti į smegenis leidžiamos elektros srovės pagalba ir kad šis efektas gali būti sustiprintas arba sumažintas, priklausomai nuo srovės stiprumo.

Ankstesni tyrimai rodo, kad priekinėje kaktinėje dalyje esanti smegenų žievė kaip tik ir reaguoja, kai padarome klaidą, tačiau iki šiol nebuvo atsakyta, kodėl.

Pritaikius anodo srovę, smegenų impulsai buvo dvigubai aukštesni nei vidutiniai. Tai atsispindėjo ir žmonių elgsenoje: jie darė gerokai mažiau klaidų.

G.Woodmanas ir R.Reinhartas sumanė patikrinti idėją, kad smegenų reakcija į klaidas turi įtakos mokymosi rezultatams, nes leidžia mūsų smegenims mokytis iš klaidų, ir iškėlė keletą hipotezių. Pirmiausia, jie padarė prielaidą, kad įmanoma kontroliuoti smegenų reakciją į klaidas, o taip pat, kad klaidos efekto stiprumas gali būti reguliuojamas keičiant elektros srovės kryptį. Šis dvigubas kryptingumas iki tol buvo pastebėtas atliekant tyrimus su gyvūnais.

Be to, mokslininkai norėjo pasižiūrėti, kiek ilgai šis efektas tęsėsi ir ar šiuos rezultatus galima būtų pritaikyti atliekant kitas užduotis.

Naudodami elastinį galvos apdangalą, kuriame buvo įtaisyti du elektrodai su druskose išmirkytomis kempinėmis, esančiomis skruoste ir viršugalvyje, mokslininkai 20 minučių siuntė srovę į kiekvieną objektą eksperimento dalyviams.

Atliekant tyrimą labai lengva elektros srovė keliavo nuo anodinio elektrodo iki odos, raumenų, kaulų ir smegenų, ir atgal pro reaguojantį katodinį elektrodą. Pasak mokslininkų, tyrimo dalyviai pajuto tik labai švelnią elektros srovės tėkmę.

Trijų sesijų metu buvo siųsta anodinė, katodinė arba klaidinanti srovė, kuri pakartojo dilgčiojimą nepaveikiant smegenų, taigi dalyviai negalėjo atskirti būsenų skirtumo.

Praėjus 20 minučių po stimuliacijos, jiems duotos užduotys bandymų ir klaidų metodu išsiaiškinti, kurie mygtukai ant žaidimų valdymo pultelio atspindėjo ekrane rodomas spalvas.

Pritaikius anodo srovę, smegenų impulsai buvo dvigubai aukštesni nei vidutiniai. Tai atsispindėjo ir žmonių elgsenoje: jie darė gerokai mažiau klaidų ir iš savo klaidų mokėsi gerokai greičiau, negu po klaidingo stimulo.

Paleidus katodo srovę, rezultatai buvo priešingi: impulsai buvo dvigubai silpnesni nei klaidinantys, o tyrimo dalyviai darė daugiau klaidų ir užtruko ilgiau atlikdami užduotis.

Šie tyrimų rezultatai gali būti pritaikyti ne tik siekiant patobulinti mokymosi procesą. Manoma, kad juos galima panaudoti tokių ligų kaip šizofrenija ar AIDS gydymui.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT