Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 30d. 15:14

Penki talentai, kuriais pasižymėjo neandartaliečiai

Neandertalietis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Neandertalietis

Nors Homo sapiens išstūmė juos ir šiandien dažnai jų vardas naudojamas kaip žeminantis epitetas, neandartaliečiai turėjo savų privalumų ir talentų, kurie rodo, kokie visgi artimi mums šie „giminaičiai“, rašoma svetainėje „Guardian.com“.

Neandartaliečiai buvo lankstūs ir prisitaikantys prie gyvenamos aplinkos, be to, ko gero, ir puikūs plaukikai. Tokią hipotezę neseniai iškėlė Vašingtono universiteto mokslininkai, ištyrę 23 neandartaliečių palaikus ir jų ausyse radę specifines kaulines išaugas. Tokie kauliniai dariniai, vadinami „banglentininko ausimi“ šiandien susidaro banglentininkų ausyse, kurie daug laiko praleidžia šaltomis ir drėgnomis sąlygomis. Mokslininkams šis atradimas leidžia daryti išvadą, kad dalis neandartaliečių gyvendami pakrantėse adaptavosi ir vandenyje rinko maistą bei kitas išgyvenimui būtinas medžiagas.

Dar vienas išnykusių žmogaus giminaičių bruožas, rodantis, kad jie buvo ne tokie ir primityvūs – jie gamino ir nešiojo papuošalus.

Tuo metu Bornmuto universiteto mokslininkai šiemet paskelbė savo tyrimo rezultatus, kurie leidžia teigti, kad prieš 40 tūkst. metų išmirę neandartaliečiai buvo geresni sprinteriai nei ištvermingi ilgesnių distancijų bėgikai, kaip buvo manyta iki šiol. Taip pat šios išvados keičia supratimą apie tai, kur gyveno ir medžiojo neandartaliečiai – iki šiol manyta, kad jie gyveno tundros klimatinėmis sąlygomis. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad visgi šie žmogaus „giminaičiai“ gyveno šiltesnėmis sąlygomis mums įprastų miškų masyvuose, kuriuose medžioklei pravertė gebėjimas trumpai, bet gan greitai bėgti. Šią išvadą parėmė ir genetiniai tyrimai, kuriuose buvo lyginamos šių dienų atletų ir neandartaliečių genomų dalys.

Neandartaliečiams taip pat be reikalo yra segama primityvių ir agresyvių būtybių etiketė. Štai praeitais metais Ispanijos olose atrasti seniausi pasaulyje piešiniai buvo nupiešti prieš 65 tūkst. metų. Tai net 20 tūkst. metų anksčiau nei į šias Europos teritorijas atsikraustė Homo sapiens. Piešiniuose ant olų sienų pavaizduoti gyvūnai ir geometrinės figūros galėjo būti sukurti tik neandartaliečių, nes jie vieninteliai gyveno šiame žemyne.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neandertalietės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Neandertalietės

Dar vienas išnykusių žmogaus giminaičių bruožas, rodantis, kad jie buvo ne tokie ir primityvūs – jie gamino ir nešiojo papuošalus. Prieš keletą metų Kroatijoje archeologai rado prieš 130 tūkst. metų pagamintus, kaip spėjama, neandartaliečių ornamentuotus erelių nagus, kurie buvo nešiojami vėriniuose kaip papuošalai. Kitose archeologinių kasinėjimų lokacijose mokslininkai yra radę ir karoliukų, kriauklelių bei plunksnų liekanų, kuriose matomos žymės leidžia manyti, kad šie daiktai buvo nešiojami kaip papuošalai, t. y. be jokio akivaizdaus praktinio panaudojimo.

Galiausiai, praeitais metais Olandijos Leideno universiteto mokslininkai su kolegomis iš Bordo universiteto publikavo mokslinį straipsnį, kuriame teigiama, kad neandartaliečiai mokėjo įkurti ugnį. Tokią išvadą archeologai padarė tyrinėdami titnaginius kirvius, rastus Prancūzijoje. Šių įrankių paviršiuje rasti mikroįbrėžimai, mokslininkų manymu, rodo, kad neandartaliečiai mokėjo sukurti žiežirbas ugniai įkurti smogdami titnagu į piritą, geležies sulfidą.

Komentarai
Temos: 1 Mokslas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:14
01:11
00:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT