Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pietų ašigalį šiemet sukaustė rekordiškai daug ledo

Antarktida
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Antarktida
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Praėjus vos mėnesiui po mokslininkų paskelbtos naujienos apie tai, kad Šiaurės ašigalyje šiemet ledo buvo mažiau nei kada nors anksčiau, pranešama, jog ledo plotai kitoje planetos pusėje – aplink Pietų ašigalį – išplito rekordiškai. Gerokai suglumę tyrėjai yra linkę manyti, kad abu reiškiniai yra tos pačios negandos – globalinio atšilimo – pasekmė.

Rekordinio dydžio ledo kepurės, sukausčiusios Antarktį, buvo pastebėtos palydovinėse nuotraukose, kurias gavo JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro Kolorade darbuotojai. Rugsėjo pabaigoje, baigiantis poliarinei žiemai, ledas dengė maždaug 7,51 mln. kvadratinių mylių plotą jūrose – didesnį nei bet kada anksčiau nuo pat stebėjimų 1979 m. pradžios.

Per pastaruosius 30 metų Antarktidos jūrų ledo kiekis didėjo maždaug po 1 proc. kas dešimtmetį. Kai per pastarąjį pusšimtį metų visur kitur planetoje klimatas pamažu šilo, didžioji dalis Rytų Antarktikos dalies pastebimai vėso. Anot mokslininkų, vėsesnis klimatas Antarktidoje byloja ir apie klimato kaitos nenuspėjamumą.

„Skamba paradoksaliai, tačiau Antarktidos vėsimas taip pat įspėja apie pasaulinį klimato šilimą“, – tvirtina Tedas Scambosas iš Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro.

„Šylantis pasaulis gali pateikti kompleksinių ir kartais labai stebinančių pasekmių“, – kolegai antrina Vudso Houlo okeanografijos instituto Masačiusetse tyrėjas Tedas Maksymas. Skirtingai nei Arktis, kuri yra sausumos plotų supama jūra, Antarktida yra priešingas variantas – masyvus žemynas, supamas vandens.

Ledo pikas Antarktidoje pasiekiamas rugsėjo mėnesiais, baigiantis pietų poliarinei žiemai, o mažiausiai ledo pietų ašigalyje būna vasario mėnesiais, baigiantis poliarinei vasarai. Arktyje jūros ledo kiekį reguliuoja jūros ir oro temperatūra, o Antarktidoje svarbiausias faktorius yra vėjas. Vėjo stiprumo ir krypties pokyčiai per keletą pastarųjų dešimtmečių lemia tai, kad šaltas oras pučiamas nuo žemyno vis toliau į jį supančias jūras. Tad didėja ir ledynų teritorija.

Mokslininkai yra linkę manyti, kad klimato pokyčiai sukūrė vadinamąją „vėjų sieną“, kuri šaltą orą laiko įkalintą Antarktidoje, o visur kitur planetoje oras šyla. Žemą temperatūrą Pietų ašigalyje palaiko ir ozono sluoksnio praretėjimai, kuriuos suformuoja aerozolinės dujos. Ozono skylės lemia, kad dažniau pučia vakarų vėjai: sąveikaudamos su ledu, jūra ir vėjais, ozono skylės taip pat mažina temperatūrą.

NASA tyrėjas Waleedas Abdalatis teigia, kad žinias apie ledo kiekio padidėjimą Antarktyje užgožė žinios apie grėsmingą ir spartų Arkties ledo mažėjimą. Palydovinėse nuotraukose matyti, kad Arktis kiekvieną dešimtmetį netenka maždaug 4 proc. ledo, o šią vasarą arktinė ledo kepurė susitraukė į rekordiškai mažą 1,32 kvadratinių mylių plotą.

Palyginimui, per pastaruosius 30 metų Arktis praranda vidutiniškai po 5,7 kvadratinės mylios ledo vienai kvadratinei myliai ledo, kuris papildomai atsiranda Antarktidoje.

„Pokyčiai Antarktidoje nėra tokie esminiai, kokius stebime Arktyje, – tvirtina W.Abdalatis. – Tačiau tai nereiškia, kad mums nederėtų atkreipti dėmesio į procesus Pietų ašigalyje.“

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT