Šalutinis fotonų terapijos (populiarios radioterapijos formos) poveikis priklauso nuo to, kurioje vietoje yra naikinamas auglys. Pavyzdžiui, jei taikinys yra kakle ar galvoje, pacientas gali patirti sunkumą ryjant, nuovargį, paspartėjusį dantų gedimą ar net susilpnėjusią atmintį. Augliui esant kitose kūno vietose gali išsivystyti fibrozė, sunkus kvėpavimas, ilgalaikis raumenų skausmas, silpnumas, seksualinės funkcijos sutrikimai ir taip toliau. Ir visa tai dėl to, kad taikant fotonų terapiją pacientas yra veikiamas jonizuojančiais rentgeno spinduliais, kurie neišvengiamai paveikia ir sveikus audinius.
Tuo tarpu protonų terapijoje naudojami elementarios teigiamo krūvio dalelės – protonai, kuriuos lengviau kontroliuoti. Toks protonų spindulys mažiau paveikia aplink auglius esančius audinius, todėl šalutinis poveikis turėtų būti mažesnis. Bet ar yra?
Mokslininkai iš Vašingtono ir Pensilvanijos universitetų išanalizavo 1483 vėžio pacientų radioterapijos bei chemoterapijos gydymo veiksmingumą ir nepageidaujamus poveikius. 1092 iš šių pacientų buvo gydomi įprastu fotonų radiacijos metodu, o 391 – taikant protonų terapiją. Protonų terapijos grupėje tik 11,5 proc. pacientų per 90 dienų laikotarpį po gydymo patyrė stiprų nepageidaujamą poveikį. Tuo tarpu fotonų terapijos grupėje šis skaičius siekė 27,6 procentus. Tačiau tai – tik dalis istorijos.
Pagerėjusi nepageidaujamų poveikių statistika būtų nieko verta, jei kartu sumažėtų ir gydymo veiksmingumas. Tačiau mokslininkai nustatė, kad protonų terapijos veiksmingumas nesiskiria nuo fotonų terapijos poveikio. Kadangi protonų terapija nesukelia tokio intensyvaus šalutinio poveikio, ji galėtų būti taikoma intensyviau, kas dar labiau padidintų jos efektyvumą.
Protonų terapija vis dar taikoma rečiau nei kitos radiacijos terapijos rūšys. Tačiau tai po truputį keičiasi. Gydytojai jau seniai pastebėjo, kad vyresni žmonės, kurie įprastai stipriai nukenčia nuo radiacijos terapijos šalutinio poveikio, gerokai lengviau pakelia protonų terapiją.
Tyrimo rezultatus aprašantis straipsnis publikuotas žurnale „JAMA Oncology“.
