Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 29d. 17:50

Sąmokslo teorijos: kaip jos atsiranda ir kodėl jomis tikime

Netikros baimės
123RF.com nuotr. / Netikros baimės

Žmonėms būdinga ieškoti priežasties ir pasekmės ryšio, todėl kartais mūsų protas sukuria sąsajas net ten, kur jų nėra, LRT RADIJUI sako mokslininkai. Anot propagandos eksperto Manto Martišiaus, propagandistams sąmokslo teorijos paprasčiausiai naudingos, o žmonėms jos pateikia trūkstamus atsakymus. Psichologas Kęstutis Dragūnevičius atkreipia dėmesį, kad vieni žmonėmis šiomis teorijomis patiki lengviau nei kiti.

Dėl sąmokslo teorijų atsiradimo pirmiausia kaltas mūsų protas

Propagandos ekspertas, Vilniaus universiteto daktaras Mantas Martišius tvirtina, kad paprastai yra dvi priežastys, dėl kurių atsiranda sąmokslo teorijos. Pirmiausia, anot pašnekovo, jos neretai kam nors paprasčiausiai naudingos.

„Naciai vykdė Holokaustą. Kaip jie tai paaiškino? Jie teigė, kad prieš juos žydai komunistai kažkokius veiksmus neva vykdė. [...] Antra priežastis turbūt yra ta, kad nemaža auditorijos dalis tiesiog nori rasti kažkokį kitokį paaiškinimą“, – nurodo M.Martišius.

Mantas Martišius
Mantas Martišius

Jo tvirtinimu, paprastai žmonės nėra linkę patikėti atsitiktinumais ar sutapimais, todėl sugalvoja kokį nors paaiškinimą. Vilniaus universiteto daktaras, psichologas Kęstutis Dragūnevičius taip pat teigia, kad žmonės dažnai suranda sąsajas tarp reiškinių, kurie nėra susiję, arba kitu būdu paaiškina priežastis.

„Ko gero, pirmiausia kaltas pats mūsų protas. Tai bendras polinkis ieškoti priežasties, pasekmės ir visur ieškoti tam tikro priežastingumo. Kolega labai gerai paminėjo, kad mes nelabai toleruojame atsitiktinumus, kad kažkas nutiko visiškai atsitiktinai“, – sako K.Dragūnevičius.

Jo aiškinimu, tokią tendenciją mokslininkai nustatė atlikę tyrimą, kai žmonėms buvo duotos atlikti užduotys ir atsitiktinai kuris nors iš eksperimento dalyvių vis būdavo nestipriai pakratomas elektra. K.Dragūnevičius pripažįsta – tyrimo metodas nebuvo etiškas, tačiau jis atskleidė, kad žmonės labai greitai sugalvoja bausmės priežastį.

„Ką nupurtyti elektra, buvo pasirenkama visiškai atsitiktinai, bet žmonės gana greitai sugalvojo paaiškinimą, kodėl vienam ar kitam žmogui tenka elektrošokas. Tiesiog matyti priežasties ir pasekmės ryšį būdinga mūsų prigimčiai“, – sako K.Dragūnevičius.

Dėl šios priežasties, nurodo pašnekovas, yra dalis žmonių, kurie labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis. JAV atlikti tyrimai rodo, kad viena ar kita sąmokslo teorija yra įtikėję apie pusė amerikiečių. Viena populiariausių teorijų JAV – kad Johno F.Kennedy negalėjo nužudyti tik vienas žmogus, nors būtent tai nustatė įvykį tyrusi komisija. Apklausos parodė, kad pusė amerikiečių tokiomis išvadomis netikėjo.

„Tiesiog yra tam tikras procentas žmonių, kurie labai mielai įtiki. [...] Mes kasdien stengiamės įskaityti kitų žmonių motyvus, bet savo spėliojimuose remiamės interpretacijomis, kurios labiausiai tikėtinos. Kai kurie kiti žmonės įžiūri gerokai daugiau. Jie pradeda prognozuoti, juos žavi mistiškumas. Jie remiasi analogijomis, savo intuicija, metaforomis. Tai labai patrauklu“, – sako K.Dragūnevičius.

Neretai tokiems žmonėms pradeda atrodyti, kad jie ypatingi, kad žino, nuspėja ar supranta situaciją geriau už kitus, todėl gali kitus perspėti.

Sąmokslo teorijos paprastai atsiranda per krizes

M.Martišiaus teigimu, paprastai sąmokslo teorijai būtini du dalykai – agentas ir pati istorija. Pirmasis nuolat paskatina istorijos kūrimą, jos atnaujinimą: „Neužtenka kažką pasakyti. Jūs turite tai kartas nuo karto atgaivinti, kurti, tobulinti. [...] Pavyzdžiui, yra toks rašytojas Danas Brownas, kurio visos knygos apie mokslą ir Katalikų Bažnyčią. Žinoma, kai jis parašo tas knygas, agentu yra knygų leidykla, po to – vieta, kur knygos pardavinėjamos.“

Taip pat sąmokslo teorija, jos istorija turi būti įtraukianti, ji turi sudominti auditoriją. K. Dragūnevičius prideda – dažnai sąmokslo teorijos būna susijusios su tuo, kas žmonėms sukelia nerimą ar liūdesį.

„Žmonėms vis dėlto įdomesni tie dalykai, dėl kurių jiems skauda, neramu, kai jie dėl kažko neužtikrinti. Būtent todėl sąmokslo teorijos atsiranda, pavyzdžiui, ekonominės ar kitokių krizių metu. Būtent apie tuos reiškinius atsiranda daugiausia paaiškinimu“, – sako K.Dragūnevičius.

Jo tvirtinimu, taip pat sąmokslo teorijoms būtini „kiti“ – kažkokie svetimi veikėjai, svetimos jėgos, kurios neretai pasižymi ypatingomis, paslaptingomis galiomis ir yra gerai užsimaskavusios, bet sukelia visas blogybes.

M.Martišius antrina – bene daugiausia sąmokslų teorijų pasirodo per krizes, kai dėl nelaimių bandoma apkaltinti kitus: „Kai trūksta informacijos, pateikiamas paaiškinimas labai gerai prilimpa. Jeigu krizės nėra, labai sunku paaiškinti, kad kokie nors masonai valdo visą pasaulį.“

Lengviausia sąmokslo teorijoms plisti internete

Abu mokslininkai vieningai sutaria – sąmokslo teorijos veikia geriausiai, kai joms panaudojamos jau turimos žmonių žinios. K.Dragūnevičiaus aiškinimu, nors teorijos istorija itin svarbi, lengviausiai „prilimpa“ ir įsimena tos teorijos, apie kurias žmogus jau kažką yra girdėjęs.

Anot M.Martišiaus, panaudoti jau turimą informaciją lengviau ir teorijos kūrėjams: „Kartais sakome, kad žinios yra kaip lego kaladėlės mūsų galvoje. Jas padeda šeima, mokykla ir t. t. Jeigu aš esu propagandistas, sąmokslo teorijos kūrėjas, aš sakau – žinote, viskas taip, bet truputį kitaip. Ir tada kažką pridedu. Taip elgtis paprasčiau, nei sukurti kažką naujo. Žmonės turi įgauti žinių, supratimo, kad būtų galima tą istoriją toliau kurti.“

Pašnekovo pastebėjimu, sąmokslo teorijos ypač lengvai plinta internete. Nors buvo manoma, kad internetas taps išvadavimo simboliu, tvirtina M. Martišius, nutiko šiek tiek kitaip. Docento teigimu, internete gausu sąmokslo teorijų, kurios nevaldomai plinta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Facebook“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Facebook“

„Kai kalba žiniasklaida, ji įstatymiškai įpareigota skleisti objektyvią, patikrintą, nešališką informaciją. Internete... kažkokiame tinklaraštyje kažkas parašys, kad Žemė plokščia ir ką jūs padarysite? Eikite, ieškokite ir teiskitės su juo“, – atkreipia dėmesį M.Martišius.

Jo nuomone, vienas geriausių būdų nustatyti, ar informacija tėra propaganda, sąmokslo teorija, ar tikra, – ieškoti informacijos šaltinio. Jeigu šaltinį aptikti nesunku, tikėtina, kad informacija tikra. Sąmokslo teorijoms paprastai būdingas šaltinių paslaptingumas.

„Jeigu visi šaltiniai slapti arba jų negali patikrinti, nes „čia taip yra, bet aš parodyti to negaliu, nes, jeigu tu atskleisi kam nors, tai viskas žlugs“, tada tai yra sąmokslo teorija. Jeigu tie šaltiniai prieinami, netgi galima verifikuoti, patikrinti keliose vietose, tai yra patikima“, – sako M.Martišius.

K.Dragūnevičius antrina, kad naudos tokiu atveju gali suteikti ir žmogaus žinios. Jeigu žmogus gerai išmano sritį, jį apgauti ir įtikinti sąmokslo teorija bus daug sunkiau.

M.Martišiaus aiškinimu, bene populiariausia visų laikų sąmokslo teorija, kuri vis pritaikoma ši naujo, – kad žydai priklauso slaptai organizacijai, kuri bando užvaldyti pasaulį. M.Martišiaus tvirtinimu, ši teorija jau skaičiuoja šimtmetį.

„Galiu priminti istoriją. Caro Rusijoje reformos nevyko, dėl to susikaupė daugybė problemų, prasidėjo tam tikri bruzdėjimai, revoliuciniai judėjimai. Rusijos slaptoji tarnyba nusprendė kažkaip tuos judėjimus numalšinti. Pasinaudodama galbūt būdingu antisemitizmu, išleido Siono išminčių protokolus, kuriuose rašoma, kaip žydai bando užvaldyti pasaulį“, – pasakoja M.Martišius.

Ši sąmokslo teorija itin išplito. Nepaisant to, kad galiausiai caro režimas žlugo, pati teorija išliko. Ją vėliau panaudojo ir nacistinė Vokietija

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

15min fotoreportažas Tik 15min Pasaulis kišenėje

Ežero ir kalnų magija: kaip V.Urbonui pavyko perplaukti aukščiausią pasaulio ežerą

Aktualu

Rusiją ir Iraną sankcijomis apdalijusios JAV neskuba bausti Saudo Arabijos: kalta nafta?

Kultūra

Meno istorikė: R.Kvinto skulptūros lengvai rasdavo kelią į miestų erdves

Maistas

Vytaro Radzevičiaus „Pasaulio puodai“: Karaliaučiaus kukuliai

24sek

Šalia „Žalgirio“ arenos – Željko Obradovičiaus konfliktas su sirgaliais

„Vieni vartai“ su LFF vadovu: Tomo Danilevičiaus planas gelbėti Lietuvos futbolą ir raudona kortelė

Kultūra

Mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas

Aktualu

Skandalas Lietuvos pašte: kliento duomenis pasisavinusi darbuotoja pasiėmė greitąjį kreditą

Gyvenimas

Supermamyčių norai: gimtadienių rengėja – apie tortą už 170 eurų ir vaikišką šampaną

24sek

Įspūdinga Šaro ir Željko šachmatų partija: kodėl ją reikėtų rodyti mokyklose

Vardai

Moteriškos Eglės Straleckaitės atostogos Italijoje su mama ir dukra: kelionėje laikėsi ledų „dietos“

Aktualu

Edwardas Snowdenas jau nebesijaučia saugus jį priglobusioje Rusijoje

Interviu 24sek

Šaro ypatingų žodžių sulaukęs A.Milaknis: „Šiek tiek trūko iki laimingos pabaigos“

Gazas

Dėl kelio darbų ties įvažiavimu į Jonavą nuo Kauno pusės susidarė spūstys

Vardai

Advokatas G.Černiauskas siekia nušalinti D.Didžiūnaitytės bylos prokurorą A.Saunorių

Aktualu

Ingridos Šimonytės reitingai auga kaip ant mielių: aplenkė ir Saulių Skvernelį

Aktualu

Policijos fokusas: kaip alaus butelio vagį paversti visoje Lietuvoje ieškomu nusikaltėliu

Gazas

Nufilmavo, kas nutinka, kai automobilio oro pagalvės išsiskleidžia ne laiku

N-18 Vardai

Kim Kardashian akių šešėlius reklamuoja savo stiliumi – nuoga

Gyvenimas

Prašo paramos penkiamečiui Vėjui: su tokia liga – vienintelis visoje Lietuvoje

Naujienos

Protestuose prieš pensinio amžiaus didinimą skambant šūkiams apie Vladimiro Putino atsistatydinimą, Rusijos vadovas bandė išgelbėti reitingus ir kreipėsi į tautą. Vis dėlto esminių pokyčių nepasiūlė: tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeis penkeriais metais vėliau. 

Aktualu

V.Putinas kreipėsi į tautą: siūlė švelninti įstatymo projektą dėl pensinio amžiaus didinimo

Mokslas.IT

Klimatologai neguodžia: ateinantys ketveri metai bus gerokai karštesni už 2018-uosius

Aktualu

Istorija Kupiškio ligoninėje: susižeidusiam vyrui nepadėjusiai gydytojai gresia nemalonumai

24sek

Vilniaus „Rytas“ išsirinko naują kapitoną ir pasidalino marškinėlių numerius

Pasaulis kišenėje

Atostogos laukinėje Suomijoje: tvarkingos stovyklavietės, pirmykščių žmonių piešiniai ir tikimybė susitikti mešką

Vardai

Vizažistė ant Radvilės Labutytės nugaros nupiešė tikrą paveikslą: užtruko tris valandas

Aktualu

E.Šileris: policija popiežiaus vizitui pasiruošusi

Ko nežinote apie traukinius: ar tikrai elgiatės saugiai?

Gazas

Kalifornijoje pristatytas rodsterio etalonas – trečiosios kartos BMW Z4

Aktualu

Dėl siūlymo balsuoti referendume dvi savaites griežtai sukritikuotas R.Karbauskis: „Aš sutinku apsijuokti“

Maistas

D.Praspaliausko paprastos, bet gardžios košės su voveraitėmis receptas

„Alpina B10 Bi-Turbo“ – retas kėbulas su dar retesne siela už 80 tūkst. eurų

Vardai

Ieva Narkutė po pertraukos į sceną grįžta su nauju albumu „Kai muzika baigias“

24sek

M.Jucikas palieka „Neptūną“

Sportas

Po fiasko atsibusti bandanti Vokietijos rinktinė – su L.Sane ir be S.Khediros

Aktualu

Naujoje NATO oro policijos misijos Lietuvoje pamainoje tarnaus belgai

Aktualu

Diskusijų laidoje „LRT forumas“ Edmundą Jakilaitį keičia Raigardas Musnickas

Aktualu

Nyderlanduose sulaikytas vyras, įtariamas rezgęs pasikėsinimą į ultradešiniųjų lyderį

Verslas

Sparčiausiai per metus augę atlyginimai Lietuvoje išliko kukliausi Baltijos šalyse

Aktualu

Konservatorių prezidentinė dilema: savi – per silpni, su nepartiniais – rizikinga?

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT