Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 18d. 16:17

Šamų žvejyba su „Coca-Cola“ ir saldainiais: stebuklingas metodas ar eilinis melas?

Įtartinas šamų žvejybos būdas
Stopkadras / Įtartinas šamų žvejybos būdas

Internetas nuostabus tuo, kad jame laikas nuo laiko nuvilnija koks nors beprotiškai populiarus vaizdo įrašas. Šiuokart pasaulio piliečius neįtikėtinai sudomino įrašas, kuriame keistu būdu – su „Coca-Cola“ ir „Mentos“ saldainiais gaudomi šamai, rašo „Science Alert“.

Jeigu pradėjote sukti galvą, kaip toks žvejybos būdas apskritai įmanomas, nusiraminkite – klausimų kilo tikrai ne jums vieniems. Lapkričio 1 d. išplatintame originaliame įraše matoma, kaip žmogus, veidą slepiantis po plačia kepure, į skylę žemėje pripila „Coca-Colos“, įmeta kelis „Mentos“ saldainius ir kiaušinio baltymą, o paskui iš šios skylės išlenda net trys šamai, kurie tučtuojau keliauja į žvejo kibirą.

VIDEO: Amazing Technology | Big Catch Fishing Using Coca Cola Vs Mentos Vs Eggs Catch Big Catfishes in Hole

Įrašas labai greitai išplito per „Twitter“ ir „Reddit“ socialinius tinklus, tačiau internautai iškart pradėjo kelti klausimų, iš kur tos žuvys atsirado ir kodėl apskritai toks metodas turėtų ar galėtų suveikti.

Dominuojanti teorija, kurią palaiko kai kurie tinklaraštininkai – kad filmuojama skylė žemėje yra sujungta su didesniu vandens telkiniu. Anot teorijos, žuvis suviliojo kiaušinio baltymas, tačiau į šią skylę įplaukus saldainio ir gėrimo derinys pradėjo jas dusinti, todėl jos puolė gelbėtis per artimiausią prieinamą angą.

Bet, anot svetainės „Futurism“ atlikto tyrimo, kur kas labiau tikėtina, kad šis įrašas bent jau iš dalies yra apgavystė.

Žurnalistai nenorėjo atmesti ir galimybės, kad tai yra keistas „Mentos“ arba „Coca-Cola“ virusinės rinkodaros veiksmas, todėl susisiekė su abiejų įmonių atstovais ir uždavė klausimų.

„Mentos“ prekės ženklo atstovas spaudai atmetė bet kokią galimybę, kad tai yra jo įmonės darbas, „Tai ne tokia veikla, kuriai galėtų pritarti mūsų įmonė ar mūsų prekės ženklas“, – sakė jis. „Coca-Cola“ atstovai į klausimus neatsakė.

Vaizdo įrašas išplatintas nelabai žinomame „YouTube“ kanale „Technique Tools“, kuris buvo sukurtas 2015 metais ir iki pastarojo įrašo išplatinimo didesnės sėkmės nebuvo susilaukęs. Straipsnio publikavimo metu vaizdo įrašo peržiūrų skaičius buvo kiek daugiau nei 3,3 mln.

„Technique Tools“ nesidalina jokia kontaktine autorių informacija, tačiau pateikia keletą užuominų. Vienas šio kanalo vaizdo įrašų sąrašas yra susijęs su gėrimo ir „Mentos“ pylimu ant įvairių gyvūnų – neretai su kitokiais dalykais, kaip, antai, dantų pasta ar kiaušinio baltymais.

Vaizdo įrašų prierašai taip pat labai keisti.

„Krokodilas yra mūsų augintinis. „Coca-Cola“ ir „Mentos“ su krokodilu nereaguoja“, rašoma viename. „Veiksmas šiame įraše atliktas profesionalų. Nekartokite! Tai gali būti pavojinga“, skelbiama kitame. Originaliuose prierašuose yra nemažai gramatikos ir korektūros klaidų.

Bene iškalbingiausias prierašas yra paliktas prie vaizdo įrašo, kuris taip pat buvo įkeltas lapkritį ir yra labai panašus į aptariamąjį. Jame nurodoma, kad įrašai buvo suplanuoti, surežisuoti ir sukurti pramogai, o taip pat paaiškinama, kad žuvys „šiuo atveju“ išlindo dėl to, kad buvo įstumiamos per nefilmuojamą angą kairėje pusėje.

VIDEO: Unbelievable Fishing With Toothpaste & Eggs​ Catch Fishes From Hole | Naturally Food Fishing

Bet apie šamų reakciją į kiaušinius ir gaiviuosius gėrimus šį tą gali pasakyti ir mokslas.

Daugumos šamų skonio ir kvapo juslės yra labai gerai išvystytos. O vaizdo įraše matomas šamas – baltoji katžuvė, atpažįstama pagal keturis ūsų rinkinius – skonio receptorius turi ne tik burnoje, bet ir ant viso kūno.

Baltoji katžuvė dagiausiai maitinasi mažesnėmis žuvimis ir vandens vabzdžiais, tačiau yra žinoma atvejų, kai jos maitinosi ir smulkiais paukščiais. Bet kiaušinių baltymų kaip jauko šioms žuvims efektyvumas laboratorijoje nebuvo ištirtas.

Kalbant apie „Coca-Cola“ ir „Mentos“, kur kas lengviau paaiškinti, dėl ko šių saldainių ir gėrimo mišinio pylimas ant gyvūnų nėra gera mintis.

Žmonių plaučiai veikia keisdami įkvepiamą deguonį į „panaudotas“ dujas – anglies dvideginį ir kitus gyvybinės veiklos produktus. Žuvų žiaunos veikia panašiai. Kai deguonimi prisotintas vanduo pereina per specializuotus deguonies pasisavinimo audinius, šios dujos patenka į žuvų kraujotaką.

Kai deguonies vandenyje stinga, žuvys iš tiesų gali uždusti – šiuolaikiniuose vandenynuose dėl srovių kitimo tai yra labai didelė problema, nes susidaro didelės mirtino bedeguonio vandens kišenės. Deguonies koncentracijos vandenyje sumažinimas pakeičiant jį gėrime esančiu anglies dvideginiu apsunkina deguonies įsisavinimą, todėl šamai gali supanikuoti ir ieškoti paties greičiausio kelio pasprukti.

Šį vaizdo įrašą galima pateikti kaip gyvūnų (ir žmonių) elgsenos tyrimo pamoką. Tačiau vargu ar jis iš tiesų padės prisikrauti pilną kibirą ar krepšį laimikio.

Už tai galime eilinį kartą įsitikinti, kad interneto gelmėse tūno neišmatuojamo dydžio žmogaus vaizduotė.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

08:17
00:52
08:29

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT