Iki šiol buvo manoma, kad šios medžiagos gamtoje neegzistuoja, todėl naujasis radinys šiek tiek pribloškė mokslo bendruomenę.
MOFs yra pagaminti iš hidratuotų metalų jonų polimerų. Jų kūrime mokslininkai turėjo būti itin kruopštūs, nes ertmės ir kanalai tokiose medžiagose yra vos kelių nanometrų pločio. Šios miniatiūrinės skylutės gali užsipildyti tokiomis dujomis, kaip vandenilis ir anglies dioksidas, todėl yra potenciali priemonė švarinti orą ar net tarnauti, kaip kuro elementai.
Tyrėjai atskleidžia, kad du mineralai – stepanovitas ir žemčužnikovitas atkartoja MOFs elgesį. Naujas atradimas buvo aprašytas žurnale „Science Advances“.
Įdomu tai, kad šie du gamtos „keistuoliai“ buvo aptikti dar 1942 ir 1963 metais, tačiau mokslininkai nesuprato jų unikalumo ir potencialo. Tai buvo įrodyta tik visai neseniai, kai netoli Lenos upės, Sibiro kasykloje aptiktas jų telkinys.
Studijų bendraautorius Tomislavas Friščićas sakė: „Galiu padaryti tik vieną išvadą, kad jei ketvirtame dešimtmetyje būtų buvę įmanoma atlikti struktūrinę analizę, kaip šiandien, tada MOFs atradimas butų įvykęs dar prieš 50 metų“.
Mineralogijos žurnale perskaitę daugiau informacijos apie stepanovitą ir žemčužnikovitą, tyrėjai nusprendė pamėginti juos susintetinti laboratorijoje ir ištirti, ar jų struktūra atkartoja MOFs.
Tai darydami, jie atrado, kad šiuos mineralus sudaro „plonos skaidrios gyslelės, susidedančios iš žalsvų pluoštinių struktūrų“. Jos išsidėsčiusios lygiai taip pat, kaip sintetinių MOFs atveju.
Tokia struktūra dar niekada anksčiau nebuvo užfiksuota natūraliuose mineraluose, tačiau po šio atradimo mokslininkai mano, kad jų mūsų planetoje gali būti ir dar daugiau.
Autoriai teigia, kad stepanovitas ir žemčužnikovitas tikriausiai taip susiformavo dėl unikalios geologinės aplinkos 230 metrų gylyje amžinojo įšalo žemėje. Ateityje bus tiriama, ar ir kitose klimato zonose esama panašių savybių mineralų.
