Tyrimas publikuotas žurnale „Proceedings of the National Academies of Sciences“. Mokslininkai paprašė 773 dalyvių papasakoti, kaip tam tikros emocijos verčia juos jaustis. Mokslininkai kėlė hipotezę, kad žmonių kūnai jaučia emocijas panašiai.
Dalyviams buvo iš pradžių rodomi žodžiai, istorijos, filmai, o vėliau jų prašyta kompiuteryje ant žmogaus kūno modelio pavaizduoti, kurios kūno dalys atitinkamu metu yra fiziškai aktyvesnės. Jeigu pojūčiai tam tikroje kūno dalyje buvo labai aštrūs, dalyviai juos turėjo pažymėti raudonai, o jei jausmas dar stiprėja – geltonai. Kur pojūčiai buvo menki, naudoti mėlynos spalvos atspalviai.
Kai jautė gėdą, tyrimo dalyviai geltonai žymėjo žandus, pasišlykštėjimą jaučiantieji raudonai žymėjo pilvą. Jaučiantieji depresiją spalvino galūnes, o jaučiantys liūdesį – akis.
Tyrimo autoriai sako, kad rezultatai gali būti susieti su kalbiniais stereotipais, tokiais kaip drugeliai pilve ar panašiais. Tačiau būdingas kultūrinis universalumas – emocijos mūsų kūnus veikia panašiai. Tyrime dalyvavo taivaniečiai ir suomiai, tačiau, nepaisant skirtingo kultūrinio konteksto, jie nupiešė panašius žmogaus kūno žemėlapius.
Autoriai sako, kad tą lėmė vienodas biologinis atsakas į emocijas.
Visą tyrimą galite rasti čia.
